Lingvistiniai ir kultūriniai lietuvių kalbos rašybos kodifikacijos pradžios aspektai

Abstract

1905–1939 m., veikiant įvairiems kultūriniams, politiniams ir socialiniams veiksniams, formavosi lietuvių bendrinės kalbos normos įtvirtinimo (1905–1918) ir funkcijų sklaidos (1919–1939) etapai. Mokyklinių lietuvių kalbos vadovėlių autoriai tęsė XX a. pradžioje Petro Kriaušaičio Lietuviškos kalbos gramatika pradėtą darbą, buvo kuriamos lietuvių kalbos mokymo programos, dariusios įtaką vadovėliams: skatino juos tobulinti, todėl tobulėjo ir bendrinės kalbos funkcijos – mokykloje vyko įdiegtųjų normų sklaida. Straipsnyje aptariami pirmųjų XX a. pirmosios pusės lietuvių kalbos vadovėlių pradžios mokykloms rašybos normų kaitos ir įsitvirtinimo aspektai, aptariamos kultūrinės aplinkybės, lėmusios bendrinės kalbos normų formavimosi veiksnius. Kintanti vadovėlių rašyba rodo, kad tuo laikotarpiu sąmoningų kalbininkų ir kitų aktyvių visuomenės veikėjų pastangomis vyko lietuvių bendrinės kalbos normų įtvirtinimas ir funkcijų sklaida (tobulinimas), susijusi su kultūriniais ir socialiniais veiksniais.

In 1905-1939, due to various historical, political and social factors, there were formed the norms for standard Lithuanian (1905-1918) and the dissemination of functions (1919-1939). The authors of Lithuanian language textbooks for schools continued the work started by Petras Kriausaitis in his "Lithuanian language grammar" at the beginning of the 20th centuryand in his Lithuanian language syllabuses (syllabi), which influenced the textbooks. Therefore, the functions of the standard language were improved. School had a positive impact on the dissemination of language norms. The article deals with the aspects of the change and the establishment of the written language norms of the first Lithuanian textbooks for primary schools in the first half of the 20th century. The article presents the cultural background that had an impact on the formation of the norms of the standard language. The changes in spelling found in different textbooks show that during that period, due to the deliberate efforts of linguists and other active public figures, the consolidation of the norms for standard Lithuanian and the improvement of functions came from cultural and social factors.