Psichologinė sveikata pandemijos metu: kaip nepalūžti ir ko laukti krizei pasibaigus?
Santrauka
Pandemijos laikotarpis vieniems suteikė galimybę pasidžiaugti patogesniu, lėtesniu gyvenimo tempu, kitiems, deja, atnešė nemažai iššūkių, vienatvės ir praradimų. Pasaulio sveikatos organizacija dar 2020 m. atkreipė dėmesį, kad streso lygis, susijęs su COVID-19, auga ir gali neigiamai paveikti psichikos sveikatą. Manoma, kad ilgiau užsitęsusi pandemija gali veikti kaip chroniškas stresorius, keliantis iššūkius psichologinei žmogaus gerovei, pvz., prastesnė nuotaika, sutrikęs miegas, moty vacijos trūkumas, nesinori imtis įprastų ar mėgstamų veiklų, suprastėję santykiai, sumažėjęs aktyvumas ir pan. Tai, kaip žmogus jausis krizės metu ar po jos, gali priklausyti nuo tam tikrų aspektų: kaip žmogus jautėsi iki pandemijos, kokias streso valdymo strategijas žmogus naudoja susidūręs su sunkumais, kokio amžiaus ar lyties yra žmogus. Šis pandemijos ir izoliacijos laikotarpis skirtingoms amžiaus grupėms kėlė šiek tiek skirtingus iššūkius. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje atliekami tyrimai rodo, jog nuo pandemijos psichologiškai labiau nukentėjo jaunesnio amžiaus asmenys, pvz., studentai. O tai, manoma, galima sieti ir su jaunų asmenų raidos uždaviniais (bendrauti, puoselėti santykius, išbandyti save įvairiose veiklose, kurti profesinį tapatumą), kuriuos vykdyti kliudė apribojančios pandemijos sąlygos. Apie tai, kas gali padėti tvarkytis su ištikusia krize ir kaip gyvensime ateityje, pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) psichologė Gintė Gudzevičiūtė.