The belt and road initiative and sustainable development: China and Lithuania

Abstract

This study links three important global governance issues: The 2030 Agenda for Sustainable Development, China-Lithuania (EU) relations and The Belt and Road Initiative (BRI). Our orientation to sustainability as it relates to China and Lithuania is both methodological and analytical. We view the impact of the Brundtland Report as an approach to temporal planning. It is also a solution to the problem of political legitimation for China and Lithuania, as time horizons differ according to differing sectors of the social system. There are layerings of horizons along local, national, and global development. Within the context of sustainability, the focus on development centres economic objectives and priorities of which government, business, and policy organizations must be mindful in their decision-making. All decisions create time horizon constraints. In the case of China and Lithuania, sustainability developments emanate from recent totalitarian regimes under a command organizational structure. Both now embark upon market economies, creating challenges for each in their efforts to maintain stability in transition. A typology of time horizons and an example of their possible impacts are discussed.

Šis tyrimas susieja tris svarbius pasaulinio valdymo klausimus: Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., Kinijos ir Lietuvos (ES) santykius bei Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą (SJKI). Straipsnyje pateikiamas požiūris į darnumą Kinijos ir Lietuvos atžvilgiu yra tiek metodologinis, tiek analitinis. Brundtlando pranešimas vertintinas kaip planavimo metodo laiko atžvilgiu pateikimas. Kadangi terminų nustatymas skiriasi priklausomai nuo skirtingų socialinės sistemos sektorių, šis metodas taip pat gali būti taikomas siekiant spręsti Kinijos ir Lietuvos politinio įteisinimo problemas. Vietos, nacionalinis ir pasaulinis vystymasis yra daugiasluoksnis. Darnumo kontekste dėmesys vystymuisi sutelkiamas į ekonominius tikslus ir prioritetus, į kuriuos vyriausybės, verslo ir politikos organizacijos turi atsižvelgti priimdamos sprendimus. Visi sprendimai sukuria tam tikrų laikotarpių apribojimus. Kinijos ir Lietuvos atveju darnumo pokyčiai kyla iš neseniai buvusių totalitarinių režimų, kuriems būdinga įsakymais paremta organizacinė struktūra. Abiejose šalyse šiuo metu veikia rinkos ekonomika, todėl kiekvienai iš jų kyla sunkumų stengiantis išlaikyti stabilumą pereinamuoju laikotarpiu. Straipsnyje aptariama laikotarpių tipologija ir jų galimo poveikio pavyzdžiai.