Inteligentų tekstai. Nuo „Aušros“ iki „Sietyno“ : Kultūrinė tapatybė, komunikacija ir periodinė spauda

Abstract

Monografijoje nagrinėjami lietuvių inteligentų parašyti programiniai tekstai-manifestai, skirtingais laikotarpiais formavę moderniosios lietuvių kultūrinės tapatybės apibrėžtis. Paskelbti periodinėje kultūrinėje spaudoje, šie tekstai ženklino ne tik istorinių lūžių ir kultūrinės transformacijos momentus, kaitai pribrendusios visuomenės poreikius, bet ir modernybės įsiveržimo į kasdienybės nuobodulį dramą. Lietuvių tautinio atgimimo, kultūriniai ir intelektiniai sąjūdžiai susiformavo per įsiteisinimo diskursą, kuris apima reikšmingus socialinės tikrovės centrus, kalbėjimo apie juos būdus, stilių ir strategijas, keičiančias visuomenės socialinę struktūrą. Toks tapatumas, kai kultūrinė tapatybė suprantama ne kaip vieną kartą visiems laikams sukurta, o kaip procesas, kurio metu tampame tuo, kas esame, t. y. savo veiksmų rezultatu, numato naratyvą, kai į besikeičiantį gyvenimą žiūrima kaip į pasikartojančius ciklus. Taigi – krizes, slenksčius ir lūžius, kuriuose esama ne vien tik pergalių, bet ir praradimų, atveriančių galimybę mūsų sąmonėjimui ir savarankiškumui. Lietuvių inteligentų sukurti programiniai tekstai-manifestai knygoje išskiriami šiuo principu: XIX a. tautinio atgimimo-išsivadavimo biografijos pradžioje kultūrinę tapatybę ir periodinės spaudos tradicijų pagrindą formavę ir XX a. kultūrines transformacijas inicijavę pirmuosiuose leidinių numeriuose publikuoti vedamieji, kuriuose buvo keliami inteligentų socialinio vaidmens ir spaudos vaidmens visuomenėje klausimai. Gretinami ne tik kultūros leidiniuose „Aušra“ (1883), „Varpas“ (1889), „Naujoji Romuva“ (1930–1936) ir necenzūruotame jaunųjų leidinyje „Sietynas“ (1988) paskelbti inteligentų tekstai, bet išskleidžiamos sąmoningumo trajektorijos, brėžtos šiuos manifestus sukūrusių autorių. Knygos skyriuose analizuojama, kaip lietuvių inteligentai, tradiciškai susiję su Rusijos ikirevoliucine inteligentija ir perėmę jos mentaliteto bruožus, suvokė mesianistinę intelektualaus elito misiją. Nagrinėjami priežastiniai ryšiai, turėję įtakos tarpukario intelektualų pažeidžiamumui ir totalitarinių doktrinų, viešojoje erdvėje skleidusių socialinio teisingumo utopiją, įtaigai. Aptariamos idėjinės naujaromuvių deklaracijos šaknys ir besivystančios individualizacijos, susijusios su asmens ir spaudos laisve, pobūdis. Svarstoma šio teksto reikšmė XX a. tautinio atgimimo-išsivadavimo pradžioje, 1988 m. plėtojant prarastosios sovietų okupacijos metu modernios lietuvių tapatybės (at)kūrimo idėją. Parodoma dviejų lietuvių kultūrinių identifikacijų priešprieša: vienos, skleistos oficialiojoje kultūrinėje spaudoje – LTSR rašytojų sąjungos savaitraštyje „Literatūra ir menas“ (1988), žurnale „Kultūros barai“ (1988) ir kitos, formuotos alternatyviame mėnraštyje „Sietynas“ (1988). Lietuvių inteligentų savimonės slinktį ir vertybių transformaciją Sąjūdžio (1988) formavimosi laikotarpiu išskleidžia autentiški interviu su tų reikšmingų įvykių herojais – iškiliomis asmenybėmis.

The development of cultural identity in periodicals causes the psychological need of society’s self-identification. In modern societies that are experiencing rapid social change, institutional dynamism, contradictory processes of globalisation and multiculturalism, the issue of individual or community-based cultural identity actualizes the questions of self-perception, self-identification. The subject of cultural identity and its aspects is sensitive, touching different types of identities, including identification with the concept of Homeland. Societies, which have survived cultural trauma and undergone colonial experience, perceived cultural identity as previously formulated phenomenon, as well as a condition that needs continuous efforts in the situations of external threat. In modern societies, where Western individualism emphasized the identity of I person, the space for new identities, new norms, innovations of cooperation and purposefulness was created, in pursuance of defining society‘s idea. Such identification when cultural identity is understood as a process by which we become what we are, i.e. we are the result of our actions, anticipates the narrative when changing life is seen as recurring cycles, thresholds and turning points with inherent losses, opening up the possibility of consciousness and independence. Questions of social reality and own life perception, identity and its continuity, trust in Others affect the outlook and self-identification of society members, therefore an important role falls on the press and intellectual elite – people who publicly analyse and create definitions of cultural identification. It is worth paying attention to the fact that materialism, rationalism and realistic approach to the processes happening in society, ignores the significance of emotional maturity and subjectivism. Ideas, interests, structures and systems are prioritised regardless the human factor: the behaviour, attitudes and motives that people cannot control rationally. It is thus relevant to examine primary schemes, the complex of speaking and thinking that have formed in individual and nation’s childhood (at the beginning of national revival-liberation biography), considering security, trust and idealisations, raised by people (first patrons, authorities), fatally bonding the I identity with Others and their assessments. The risk of information distortion during the process of identification is real in hierarchical, paternalistic systems where the freedom of speech is under control: informational sources that are incompatible with deep beliefs (the role of parents, authorities-intellectuals, the role of the press, nation and cultural identity) are being blocked. On the other hand, it is important to find out the impact of influential anti-capitalist doctrines, e.g. Marxism, on public rhetoric which formulated attitudes of infallibility, selfrighteousness for their followers in implementing utopias of social equality and realistic attitude towards social reality. The comparison of programmatic texts published by the intelligentsia at different time periods (during historical thresholds, cultural transformations) which developed cultural identity in periodical press, allows influencing the system (the press) aiming at self-awareness and changing the established rules. Critically breaking into the past (not only into the chronicle of past events) can enhance reflectivity, arouse unconscious fears and expectations of people, when in determining the space of “between” (cultural ambivalence, hybridisation), created by narrative, a potential for individual/public maturity, independence and growth can be increased. [...]