Kūnas M. Heideggerio mąstyme

Abstract

Straipsnis skirtas aptarti heidegeriškąjį kūno, arba kūniškumo, apmąstymą. Šis apmąstymas lokalizuojamas Heideggerio samprotavimuose apie erdvę ir apie techniką. Aptariama, kaip kūnas pasirodo remiantis karteziškuoju erdviškumu ir kaip – remiantis heidegeriškuoju. Nurodomas skirtumas tarp kūno kaip fenomeno ir kūno kaip organizmo Gestell atvertyje. Analizuojamas organizmo kaip mechanistinės-techninės sampratos ir Dasein kaip kūno-dvasios nedalomos vienovės skirtumas. Parodomas subjekto transformacijos į Dasein ryšys su tinkama kūniškumo atvertimi. Reziumuojama nurodant šios problemos politinį aspektą, kuris išryškėja siejant biopolitiką su subjekto-objekto skirtimi grindžiamu manipuliaciniu kūno atvėrimu, savo ruožtu reiškiančiu dievų užmarštį.

The article is dedicated to discussing the Heideggerian thought on the body, or bodiliness. This thought is localized in the Heideggerian thought on space and on technology. we discuss how the body appears based on the Cartesian spatiality and how it appears based on the Heideggerian one. The difference between the body as phenomenon and the body as an organism in the openness of Gestell is indicated. The distinction between organism as a mechanistic-technological notion and dasein as the indivisible unity of body-spirit is analysed. the relation of the transformation of subject into dasein to the proper openness of bodiliness is demonstrated. The article concludes by indicating the political aspect of this issue. The political aspect comes to light in the link of biopolitics with the manipulative revelation of body, based on the subject-object distinction, which in turn means the forgetfulness of gods.