Direct and indirect speech acts in politicians posts on social networks
Santrauka
The aim of this study is to present a detailed interpretation of the speech acts of posts and responses in the discourse analysis on Facebook. The research was handled on 20 posts of Donald Trump and Hillary Clinton and 20 responses of public people for each post. The conversations were between politicians and public people. The chosen methods were quantitative and qualitative analysis. The results indicate that the politicians’ posts were direct rather than indirect in relation to the speech act. Then, the responses by the hearers were also more direct than indirect. Also, the results indicate that the usages of the locution, illocution and perlocution speech acts were followed by the politicians and the hearers successfully. The study suggests further research could be carried out in the field of politeness strategies in posts and responses. Žmonės išreiškia savo mintis žodžiais. Iš tikrųjų žodžiai turi daugybę reikšmių, kai vartojami idėjoms ir mintims paaiškinti. Žmonės turi omenyje daug daugiau, nei jų žodžiai iš tikrųjų reiškia. Kartais mes turime galvoje kažką kita, nei mūsų žodžiai pasako. Vienas svarbių šios srities mokslininkų Grundy (2008) sako, kad „mūsų intencija išsireikšti yra svarbesnė už tai, ką reiškia žodžiai patys savaime“. Mokslas, kalbantis apie kalbos prasmę, vadinamas pragmatika. Tai naujausias kalbotyros fenomenas. Šis rašto darbas – bandymas praktiškai pritaikyti tokių pragmatikų kaip Searle, Austin, Grice ir Leech pagrindines sąvo kas. Pagrindinės šios srities teorijos yra puikus įrankis analizuojant politikų ir žymių veikėjų bendravimą „Facebook“ tinklalapyje. Internetinio bendravimo duomenys, kurie bus renkami atliekant tyrimo procedūrą, yra puikus pavyzdys, kaip politikai ir visuomenė gali bendrauti. Pagrindinės kalbos akto analizės kliūtys yra: a) sakinio reikšmės ir kalbėtojų/klausytojų pras mės atskyrimas; b) konkrečių reikšmių pasiekimo eigos analizė ir c) būdų, kaip kalbėtojai ir klausytojai įveikia pokalbių dviprasmiškumą, tyrimas. Šio darbo tikslas – pristatyti išsamų kalbinių aktų tyrimą diskursų analizėje. Tyri mo tikslas buvo pateikti svarbiausias pragmatikos teorijas, kad atsirastų priemonė rašytinei analizei atlikti. Buvo pasirinktos politikų Donaldo Trumpo ir Hillary Clinton paskyros ir iš kiekvienos politiko „Facebook“ paskyros – 10 pranešimų, kiekvienam pranešimui buvo pasirinktas 1 atsakymas. Antra, buvo surinkti žiniatinklio įrašai apie politikus, o jų praneši mai suskirstyti į du pagrindinius pogrupius – teigiami ir neigiami atsakymai. Trečia, kalbos įvykiai buvo analizuojami pagal (a) Gritso pokalbio principus: kokybę, kiekį, būdą ir ryšį; (b) diskretiškumą/ nediskretiškumą pranešimų kalbos aktuose ir atsakymuose. Tyrimas pagrįstas kokybiniais ir kiekybiniais metodais. Pirma, iš šių dviejų meto dų atsitiktine tvarka renkami „Facebook“ pranešimų ir politikų, viešųjų asmenų, atsakymų duomenys. Kokybiniams rezultatams taikoma diskurso analizė (DA). Surinkti pranešimų ir atsakymų kalbos įvykiai yra analizuojami detaliai pagal pokalbių maksimas ir kalbos aktus. Šis kokybinis metodas padės išsamiai išnagrinėti pranešimų ir atsakymų kalbos įvykius. Kie kybinis metodas skirtas statistiniam matavimui ir tiesioginių ar netiesioginių įvykių dažnio skaičiavimui pranešimų ir atsakymų kalbos įvykiuose. Galiausiai buvo nagrinėti politikų ir viešųjų asmenų tiesioginės kalbos veiksniai: aps kritai politikų pranešimai buvo aiškūs, logiški, teisingi. Dėl to politikai ir viešieji asmenys dažniausiai sekė visus pokalbio principus tiesioginiuose kalbos aktuose. Be to, politikai ir klausytojai sėkmingai sekė lokucijos, ilokucijos ir perlokucijos kalbos veiksnius. Politikų kalbos akto įrašai buvo labiau tiesioginiai negu netiesioginiai. Tada atsakymai į klausytojų klausimus taip pat buvo labiau tiesioginiai nei netiesioginiai kalbos veiksmai.