Vilniaus miesto 6–12 m. vaikų jodo suvartojimo tyrimas

Abstract

Tikslas – įvertinti 6–12 metų Vilniaus miesto vaikų jodo suvartojimą. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2019–2020 m., vykdant Lietuvos gyventojų druskos ir jodo suvartojimo tyrimą, įvertintas Vilniaus miesto 6–12 m. vaikų jodo suvartojimas. Atlikta vaikų gyvensenos įpročių ir sveikatos būklės anketinė apklausa ir vaikų vienkartinių šlapimo mėginių laboratorinis tyrimas. Jodo kiekis šlapime nustatytas pagal spektrofotometrinę Sandell-Kolthoff redukcijos reakciją. Statistinei duomenų analizei naudotos SPSS Statistics 20.0 ir Microsoft Excel 2019 programos. Tikrinant statistines hipotezes, duomenų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Ištyrus 117 Vilniaus miesto vaikų šlapimo mėginius, apskaičiuoto 24 val. jodo kiekio šlapime mediana buvo 128,92 μg/d. 30,8 proc. vaikų 24 val. jodo kiekis šlapime buvo mažesnis nei 100 μg/d. Vaikų, vartojančių maistui sūdyti Himalajų druską, vidutinis 24 val. jodo kiekis šlapime buvo mažesnis, palyginti su vaikų, kurių šeimos maistui sūdyti vartojo kitos rūšies druską (atitinkamai 97,23 μg/d. ir 154,92 μg/d., p < 0,0001), tyrimų rezultatais. 17,1 proc. vaikų turėjo dietos apribojimų. Jodo stoka vaikams, turintiems dietos apribojimų, nustatyta 2 kartus dažniau nei vaikams, kurie valgė visus maisto produktus (p = 0,010). Namuose ruoštą maistą valgančių vaikų vidutinis 24 val. jodo kiekis šlapime buvo reikšmingai didesnis nei vaikų, kurie dažniausiai valgė mokykloje tiekiamą maistą, prekybos centruose įsigytą vartoti paruoštą maistą ar pusgaminius (atitinkamai 137,61 μg/d. ir 99,87 μg/d., p = 0,011). Išvados. Beveik trečdalis (30,8 proc.) tirtų Vilniaus miesto 6–12 m. vaikų suvartoja nepakankamą jodo kiekį. Mergaitėms jodo stoka nustatyta dažniau nei berniukams. Vaikams, vartojantiems nejoduotą druską, valgantiems ne namuose ruoštą maistą ir turintiems dietos apribojimų, jodo stoka yra dažnesnė.

The aim of this study was to evaluate the iodine consumption in Vilnius children aged 6–12 years. Material and methods. In 2019–2020 a study of salt and iodine consumption in Lithuanian population was conducted and the iodine consumption in Vilnius children aged 6–12 years was evaluated. Children and parents completed a questionnaire on health status and lifestyle. Spot urine samples were collected at 3 outpatient clinics. Iodine in urine samples was measured at the Center of Laboratory Medicine of Vilnius University Hospital Santaros klinikos. Iodine content in the urine was determined by a method based on the Sandell­ Kolthoff reaction. Data analysis was conducted using the SPSS Statistics, version 20.0 and Microsoft Excel 2019. Significance was set at p<0.05. Results. Urine samples of 117 children of Vilnius city were analysed. Median estimated 24­hour urinary iodine excretion (UIE) was 128.92 μg/day. UIE of 30.8 % of children was less than 100 μg/day. The average UIE of children consuming Himalayan salt was lower compared to children whose families used other types of salt (97.23 μg/day and 154.92 μg/day, respectively, p<0.0001). 17.1 % of children followed dietary restrictions. Children who follow dietary restrictions had iodine deficiency twice often compared to children without such restrictions (p=0.010). The average of UIE of children who mainly ate home­cooked food were significantly higher compared to children, who mostly ate school canteen meals or store­prepared meals (137.61 μg/day and 99.87 μg/day, respectively, p=0.011). Conclusions. Almost one third (30.8 %) of investigated Vilnius children consume insufficient amount of iodine. Girls have iodine deficiency more often than boys. Iodine deficiency is more common among children who consume iodine­free salt, eat out­of­home meals, and follow diet restrictions.