Tradicinė architektūra: išstūmimas ir sugrįžimas

Abstract

Modernioji sąmonė buvo stipriai paveikta pažangos idėjos. Šios idėjos poveikis nulėmė, kad tradicija buvo atmesta ir marginalizuota. Tad tradicinę architektūrą bei tradicinius statybos būdus išstūmė moderniosios architektūros pretenzijos į avangardą. Tačiau pastaruoju metu, ypač po to, kai nuvilnijo postmodernizmo banga, tradicinės architektūros situacija pakito, o kartu atsirado ir įsitvirtino naujas reiškinys – modernioji tradicinė architektūra. Straipsnyje aptariamas šis reikšmingas pokytis ir teigiama, kad pastarojo meto susirūpinimas ateities tvarumu suteikia postūmį atgaivinti tradicinę architektūrą bei susigrąžinti prarastus tradicinės statybos būdus.

Modern consciousness was strongly fascinated by the idea of progress. As a consequence, tradition was abandoned and marginalised. Traditional architecture as well as traditional ways of building were marginalised by the vanguard aspirations and modernist practice. However, during recent decades, especially after the arrival of postmodernism, the situation of traditional architecture has changed and a new phenomenon – modern traditional architecture has come into being. The article provides a discussion of this important shift. The author of the article suggests that current concerns about sustainable future provide an impetus for traditional architecture to be reconsidered and consequently to regain the lost ways of traditional building.