Evaluation of genetic diversity of Himalayan balsam (Impatiens glandulifera Royle) populations using microsatellites
Date
2022Author
Jocienė, Lina
Krokaitė, Edvina
Rekašius, Tomas
Paulauskas, Algimantas
Kupčinskienė, Eugenija
Metadata
Show full item recordAbstract
Himalayan balsam (Impatiens glandulifera Royle) belongs to invasive alien species of European Union concern. Acquisition of the new molecular data from a geographical point of view might be valuable getting ideas about the nowadays invasion steps of I. glandulifera to more northern and eastern parts of the Europe, the source population(s) in the local scale as well as for elucidation of the patterns of the spread of alien species in Lithuania. In the period of 2010–2019, 95 sites of I. glandulifera were recorded in Lithuania. The present study was aimed at evaluation of genetic diversity at microsatellite loci of Lithuanian populations of I. glandulifera. For molecular analysis employing 9 microsatellite (simple sequence repeats, SSR) markers, a total of 20 Lithuanian populations of I. glandulifera (15 individuals in each) were used. Allelic richness (AR ) ranged from 1.1 to 1.39 per population, and the expected heterozygosity (HE ) ranged from 0.10 to 0.39 per one. No significant correlation (according to Mantel test) between the geographic distances and genetic differentiation was determined between the Lithuanian populations of I. glandulifera. AMOVA showed that variability within the populations (56.2%) was higher than that among the populations (43.7%). According to the principal coordinate analysis (PCoA), three principal axes explained 60% of the total genetic variation of populations. Significant results were obtained when the populations were grouped according to the five geographical areas of Lithuania: variation among the groups comprised 5.73% of the total variation. Bayesian clustering analysis indicated the highest ΔK values at K = 12, and the next highest value was K = 3. It may indicate the multiple introductions of I. glandulifera to Lithuania. Bitinė sprigė (Impatiens glandulifera Royle) priklauso susirūpinimą keliančioms Europos Sąjungos invazinėms rūšims. Geografiniu atžvilgiu naujų molekulinių duomenų gavimas gali būti naudingas, siekiant įgyti žinių apie šių dienų I. glandulifera invazijos kelius į šiaurines bei rytines Europos dalis ir vietinio masto invazinių populiacijų šaltinius, taip pat norint nustatyti svetimkraščių rūšių plitimo Lietuvoje dėsningumus. Lietuvoje 2010–2019 m. buvo aptiktos 95 I. glandulifera paplitimo vietos. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos I. glandulifera populiacijų mikrosatelitinių lokusų genetinę įvairovę. Iš viso, panaudojus 9 mikrosatelitų (paprastų kartotinių sekų, angl. SSR) pradmenų poras, molekulinė analizė atlikta su 20 Lietuvos I. glandulifera populiacijų (po 15 individų kiekvienoje). Alelių gausa vienai populiacijai svyravo nuo 1,1 iki 1,39, o tikėtinas heterozigotiškumas – nuo 0,10 iki 0,39 populiacijai. Lietuvos I. glandulifera populiacijoms reikšmingos koreliacijos tarp geografinių atstumų ir genetinės diferenciacijos (Mantelio testu) nenustatyta. Molekulinės įvairovės analizė (angl. AMOVA) parodė, kad kintamumas visų 20 populiacijų viduje tarp individų (56,2 %) buvo didesnis nei tarp populiacijų (43,7 %). Remiantis principinių koordinačių analize (PCO), trys pagrindinės ašys paaiškino 60 % viso genetinio populiacijų kintamumo. Populiacijas sugrupavus pagal penkias Lietuvos geografines vietoves, nustatyta reikšminga populiacijų diferenciacija, o kintamumas tarp grupių sudarė 5,73 % bendro kintamumo. Bajeso analizė didžiausias ΔK vertes parodė esant K = 12, o kita didžiausia vertė buvo K = 3. Remiantis I. glandulifera populiacijų įvairovės tyrimo duomenimis, Lietuvoje bitinė sprigė galėjo būti introdukuota keletą kartų.
