Kraštovaizdžio architektūros teisėkūros ypatumai. 3. LKAS ekspertų tarybos polemika apie „Statybos kodekso“ rengimo įgyvendinamumą

Abstract

Informacinio pranešimo tikslas – atskleisti LKAS ekspertų tarybos diskusijos apie „Statybos kodeksą“, kurį LR aplinkos ministerija pateikė visuomenei svartyti, rezultatus. Siekiant suprasti „Statybos kodekso“ koncepcijos keliamą tikslą – parengti kodifikuotą dokumentą, kuriame būtų sistemiškai reglamentuotos statybos projektų rengimo ir įgyvendinimo stadijos, LKAS ET nuomone būtina atkreipti Kodekso rengėjų dėmesį į su statybų procesu ir veiklomis susijusių tokių sričių kaip kraštovaizdžio architektūros eliminavimą. Siekiant užtikrinti esminių pokyčių įgyvendinant kokybinę statybinio reguliavimo pertvarką, būtina teisinio reguliavimo ir veiklų konsolidacija. Antai, JK pavyzdžiu galima teigti, kad statybos leidimas reikalingas visiems žemės vystymo (angl. development of land) projektams (tai su statybų procesu susijusi sritis), siejamiems su kraštovaizdžio formavimu. Vystymo sąvoką apima statybos, inžineriniai ar kasybos darbai virš, ant ir po žeme bei bet koks pastato ar žemės materialus naudojimo būdo pakeitimas (angl. Town and Country Planning Act 1990). Būtent šiuo pagrindu į viešąsias erdves JK žiūrima kaip į atskirą statybos objektą. Todėl statybos leidimui gauti, viešojoje erdvėje kaip kraštovaizdžio architektūros formavimo veiklos objektui turi būti detaliai suplanuoti ir parengti techniniai projektai. Jiems parengti, ET nuomone turi būti suformuota kraštovaizdžio architektūros objekto sąvoka. Apibendrinant, ET suformulavo ir pateikė LR AM pasiūlymą, kuriame pažymima, kad I-ji Kodekso koncepcijos alternatyva (1 lentelė) su tam tikrų svarbių sričių papildymu yra tinkamiausia ir jai pritaria (2 lentelė). LKAS ET nariai taip pat mano, kad Strateginio planavimo, Teritorijų/erdvinio planavimo bei Saugomų teritorijų planavimo, Kultūrinio kraštovaizdžio bei kraštovaizdžio architektūros objektų planavimo ir projektavimo komponentai yra neatsiejamos statybų proceso dalys.