Scholastinė logika Lietuvoje: eklektizmas ir santykis su Renesanso ir naujųjų amžių filosofija ir logika

Abstract

Šis tekstas pratęsia ciklą straipsnių, skirtų bendrajai scholastinės logikos Lietuvoje problematikai. Pirmajame ciklo straipsnyje (Valatka 2020) nagrinėtas šios logikos pradžios klausimas, jos tyrimo metodas ir taikoma įrodinėjimo technika. Antrajame straipsnyje (Valatka 2021) tirta šios logikos struktūra, objektas ir forma. Šitas straipsnis skirtas vienam esminių tos logikos bruožų – eklektiniam jos pobūdžiui. Straipsnio autorius susitelkia ties šio eklektizmo priežastimis ir turiniu. Prieinama prie išvados, kad eklektizmas buvo būdingas visoms antrosios scholastikos disciplinoms, tarp jų ir logikai, kurios neatskiriama dalis buvo ir scholastinė logika Lietuvoje. Pagrindinės šio eklektizmo priežastys buvo klasikinės scholastikos krizė bei filosofinis, teologinis ir ideologinis reformacijos / kontrreformacijos kovos frontas. Vis dėlto scholastinės logikos eklektizmas buvo gana riboto, netgi izoliacionistinio pobūdžio. Jis neperžengė scholastinės žinijos ribų – įkūnydama įvairių klasikinės scholastikos krypčių pažiūras ši logika visiškai ignoravo Renesanso ir naujųjų amžių filosofijos ir logikos idėjas bei koncepcijas.

This text continues a cycle of articles devoted to general topics of scholastic logic in Lithuania. The first article of the cycle (Valatka 2020) investigated the beginning of the above mentioned logic as well as its method and argumentation technique. The second article (Valatka 2021) looked into structure, object and form of this logic. This article is devoted to one of the essential features of that logic, namely, to its eclectic nature. The author of the article focuses on the causes and content of this eclecticism. The article comes to conclusion that such an eclecticism was characteristic of all the disciplines of the Second Scholasticism, including logic, the inseparable part of which was scholastic logic in Lithuania. The main reasons for this eclecticism were the crisis of classical scholasticism and the philosophical, theological, and ideological front of the reformation/counter-reformation battle. However, the eclecticism of scholastic logic was of a rather limited, even isolationist nature. Namely, it did not go beyond the frames of scholastic knowledge – while combining and integrating separate views of various trends of classical scholasticism, this logic completely ignored the ideas and concepts of Renaissance and New Ages’ philosophy and logic.