Geležinkelių transporto tarnybinių traukinių tvarkaraščių sudarymo proceso analizė

Abstract

Visame pasaulyje viena iš populiariausių mažai taršių aplinkai transporto rūšių yra geležinkeliai. Geležinkeliuose sunku numatyti keblias situacijas vežant keleivius ar krovinius. Viena iš jų yra keleivinių traukinių važiavimas pagal numatytą traukinių tvarkaraščių. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis – tai yra specialus geležinkelių transporto dokumentas, kuris daugelyje šalių yra naudojamas kaip speciali transporto tvarkaraščio rūšis. Jame yra grafiškai atvaizduojamas planuojamas traukinių judėjimas laiko ir lokacijos atžvilgiu, taip pat jame yra nurodoma papildoma informacija apie traukinius (traukinio numeris, lokomotyvo serija, ir kt.). Tvarkaraščių formavimas – yra viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skirstymo proceso neatsiejama dalis, bet tvarkaraščio sudarymo metodika yra paremta ne strateginio planavimo principais, o galimybe prisitaikyti prie esančių infrastruktūros apribojimų. Šiame straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize, bei statistinių duomenų analize bus nagrinėjama tarnybinių traukinių tvarkaraščių skaitmenizavimo gerinimo patirtis.

All over the world, one of the most popular modes of transport with low environmental pollution is railways. In railways, it is difficult to foresee difficult situations when transporting passengers or goods. One of them is the running of passenger trains according to the scheduled train schedules. Official train timetable is a special railway transport document that is used as a special type of transport timetable in many countries. It graphically displays the planned movement of trains in terms of time and location, and also provides additional information about trains (train number, locomotive series, etc.). Scheduling is an integral part of the process of allocating the capacity of public railway infrastructure, but the scheduling methodology is not based on the principles of strategic planning, but on the ability to adapt to existing infrastructure limitations. In this article, based on the analysis of scientific literature and the analysis of statistical data, the experience of improving the digitization of service train timetables will be examined.