Politico-economic ethos: Considerations on solidarity in an environment of chaos
Abstract
The article examines the politico-economic ethos as it relates to the idea of solidarity and contrasts it with social chaos. The politico-economic ethos is defined as the ethos of collective responsibility, confirming not only the pragmatic interests of governments but also testifying to common normative values in the cooperation of regional political and economic actors. Instrumental (economic, managerial, consumerist, or other) attitudes expose politics without any ethos. Systems based on knowledge, control, and predictability are particularly fragile. The sources of solidarity of the European Union as a politico-economic entity are examined. European solidarity, which began as economic cooperation, is associated with hegemonic and perspective-imposing tendencies, that is, with the “European/non-European” variant of the “barbarian/non-barbarian” distinction. Solidarity is an aspect of sociality in the world of political and economic speaking beings (Aristotle), and it is necessary for economic activity. Straipsnyje nagrinėjamas politinis-ekonominis etosas, susijęs su solidarumo idėja, jis supriešinamas su socialiniu chaosu. Politinis-ekonominis etosas apibrėžiamas kaip kolektyvinės atsakomybės etosas, kuris patvirtina ne tik pragmatinius vyriausybės interesus, bet dar ir liudija bendras normatyvines vertybes, kai bendradarbiauja regioniniai politiniai ir ekonominiai veikėjai. Instrumentinės (ekonominės, vadybinės, vartotojiškos ar kitokios) nuostatos atskleidžia politiką be jokio etoso. Sistemos, paremtos žiniomis, valdymu ir nuspėjamumu, yra ypač pažeidžiamos. Nagrinėjami Europos Sąjungos kaip politinio-ekonominio subjekto solidarumo šaltiniai. Europos solidarumas, kuris prasidėjo kaip ekonominis bendradarbiavimas, siejamas su hegemoniškomis ir perspektyvą formuojančiomis tendencijomis, t. y. su barbarišku / ne barbarišku skirstymu į europiečius / ne europiečius. Solidarumas yra socialumo aspektas politinių ir ekonominių kalbančių būtybių pasaulyje (Aristotelis) ir yra būtinas ekonominei veiklai.