Vizualiosios medijos ir tarpkultūrinė komunikacija
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamas audiovizualinių menų vaidmuo tarpkultūrinėje komunikacijoje, remiantis paskirais meno kūriniais, analizuojami individo ir visuomenės santykiai. Autorė grindžia mintį, kad dailė ir audiovizualiniai menai geba prasmingai įsiterpti į tarpkultūrinį diskursą, padėti įveikti įvairius mąstymo barjerus ir atverti sau vertybes, kitokias negu tos, kurios pažįstamos iš mūsų pačių kultūrinio konteksto. Vizualieji menai jau nuo priešistorinių menų vaidino svarbų vaidmenį tarpkultūrinėje komunikacijoje. Dėl įvairių priežasčių dailės ir architektūros kūrinių autoriai būdavo daug atviresni tarpkultūriniam dialogui negu filosofai ar meno teoretikai. Pastaraisiais dešimtmečiais, po vizualinio posūkio vaizdo įtaka tarpkultūrinėje komunikacijoje dar labiau išaugo. Kibernetinė erdvė ir įvairūs medijų meno projektai prasmingai praplėtė interaktyvios komunikacijos erdvę, atvirą žmonėms, gyvenantiems įvairiose kultūrose ir skirtinguose pasaulio kampeliuose. The article explores the topic of the role of art as a visual media in intercultural communication. It shows how particular works of art depict different relations between the individual and society. The author argues that visual art could successfully participate in the process of intercultural communication, break down various mental barriers, and open up core values different than those of our own cultural context. From prehistoric times, visual media has played an important role in intercultural communication. For various reasons, art itself was more open to such dialogue than philosophy and art theory. After the “visual turn”, the importance of the image in intercultural communication strongly grew. Cybernetic space and various new media art projects meaningfully extend possibilities of interactive communication between various cultures and peoples all over the world.