Urbanistinio planavimo reglamentavimas teritorijų planavimo įstatymo redakcijose
Santrauka
Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai daro tiesioginę įtaką projektavimo procesui ir yra svarbi architektūros kokybę lemianti priemonė. Statinių projektai gali būti vertinami tik aplinkos kontekste, todėl objektų architektūrinė išraiška yra veikiama planuojamoje teritorijoje taikomų reglamentų. Urbanistiniai reglamentai turėtų būti veiksminga urbanizacijos procesų valdymo priemonė.Urbanizacija istorinis miestų kūrimosi ir gyventojų koncentracijos miestuose reiškinys. Urbanistikos sąveika šiandien suprantama kaip mokslas ir praktinė veikla priemonė, padedanti paveikti urbanizacijos plėtrą tinkama kryptimi. Kiekviena šalis ir miestas identifikuoja unikalias urbanistines problemas, skirtingai interpretuoja jų sprendimų būdus nuo tvariosios plėtros principų iki estetinių veiksnių prioritetų. Viena svarbiausių urbanistinės veiklos priemonių turėtų būti urbanistinių planavimo dokumentai. Tačiau tokios rūšies teritorijų planavimo dokumentų nebuvo ir nėra Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Iki Teritorijų planavimo įstatymų priėmimo įsigaliojimo 1996-01-01 iš esmės buvo tęsiama sovietmečiu taikyta praktika, kai, rengiant rajonų, mikrorajonų ar kvartalų detaliuosius planus, svarbų vaidmenį atliko bendras teritorijos urbanistinis kontekstas ir užstatymo architektūrinės kompozicijos principiniai sprendimai -pastatų vieta, aukštingumas, daugiau ar mažiau atitikę urbanistinio planavimo projektavimo sampratą pvz., Lazdynų, Viršuliškių, Pašilaičių, Šeškinės ir kt. gyvenamieji rajonai Vilniuje. Pagal antrosios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos ir įstatymų įgyvendinamųjų aktų nuostatas urbanistinio planavimo klausimai galėjo ir privalėjo būti sprendžiami rengiant bendruosius miestų ir miestelių planus bei galėjo būti spendžiami tam buvo teisinis pagrindas rengiant detaliuosius planus.Analizuojant galiojančią trečiąją Teritorijų planavimo įstatymo toliau tekste Įstatymas redakciją, atkreipiamas dėmesys į esmines Įstatymo paskirtį lemiančias nuostatas. Nors Įstatymo paskirtis ir tikslas - užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus ir t. t. Įstatymo 1 str., tačiau, skaitant Įstatymo tekstą, susidaro priešinga nuomonė. Pirmoji Įstatymo redakcija buvo orientuota į perteklinį planavimą, antrojoje Įstatymo redakcijoje buvo ieškoma balanso tarp reikmės planuoti ir neplanuoti straipsniai, kai detalieji planai nerengiami, trečioji Įstatymo redakcija akivaizdžiai orientuota į teritorijų neplanavimą. Iš Įstatymo nuostatų analizės matyti, kad numatyta ne tik neplanuoti teritorijų, bet ir nevykdant planavimo procedūrų keisti iki 2014 m. parengtus bendruosius ir detaliuosius planus. Tokią „laisvę“ vargu ar galima vadinti siekiu užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų Spatial planning solutions directly inouence the design process and is an important determinant the quality the architecture. Building designs can be evaluated only in the context the environment, and the architectural expression the objects is inouenced by the regulations applicable in the planned territory. Urban regulations should be an efective means managing the urbanization process. Each country and city identies unique urban problems, interpreting diferent ways solving them from the principles sustainable development to aesthetic priority. one the most important means regulating urban development is urban planining documents. However, such type territorial planning documents were not and do not exist in the legal acts in force in the Republic Lithuania. Prior to the adoption the Law on Territorial Planning from 01.01.1996, the practice followed in the Soviet era continued, when the detailed plans the town analyzed the urban context the territory and the principal decisions the architectural composition the building. According to the provisions the second edition the Law on Territorial Planning, the issues urban planning had to be addressed in the preparation general plans and detailed plans cities and towns. The essential provisions the Law are important in the analysis the current third version the Territorial Planning. Although the purpose the Law is to ensure the harmonious development territories and rational urbanization, the reading the text the Law creates an opposite view. If the first version the Law was oriented towards excessive planning, the second edition the Law sought a balance between the need to plan and not plan, the third edition the Law obviously intended not to plan the territories. The provisions the law did not ensure the harmonious development territories and rational urbanization, but destroyed a clear system preparation territorial planning documents, which became only a chaotic amount planning components.