Mūšos baseino upių vandens taršos fosforu analizė taikant FYRIS modelį

Abstract

Upių vandens kokybė priklauso nuo daugelio hidrologinių ir antropogeninių veiksnių. Vandens kokybės tyrimams pasirinktas šiaurinėje Lietuvos dalyje esantis, Lielupės upių baseinų rajonui (UBR) priklausantis Mūšos baseinas, kuriame dirbamoji žemė užima 63 % baseino teritorijos. Tyrimo tikslas - panaudojant FYRIS matematinį modelį nustatyti Mūšos upės taršos bendruoju fosforu šaltinius ir mastus. Modeliavimas apima 1997-2006 m. laikotarpį. Atlikus kalibravimą, modelio efektyvumo koeficientas siekė E = 0,49 ir buvo daugiau nei pakankamai geras, o koreliacijos koeficientas r = 0,71. Mūšos baseine iš sutelktosios taršos objektų ir užstatytų teritorijų per tiriamąjį laikotarpį buvo išplauta apie 424 t fosforo. Iš ariamosios žemės teritorijų į baseiną pateko 310 t, iš ganyklų - 31 t, o iš miškų - apie 95 t fosforo. Išanalizavus fosforo patektį iš įvairių taršos šaltinių į Mūšos baseiną nustatyta, jog iš valymo įrenginių, namų valdų ir užstatytų teritorijų patenka apie 49%, iš ariamosios žemės - 36 %, o iš miškingos teritorijos ir ganyklų į Mūšos baseina patenka vos daugiau kaip 15 % viso baseinui tenkancio fosforo.

The quality of water in rivers depends on many hydrological and anthropogenic factors. The Musa catchment with 63 % of the territory under arable land, belonging to the Lielupe river basin district (RBD) in the northern part of Lithuania, was chosen for water quality investigation. A conceptual FYRIS model was chosen to identify the impact of the sources of pollution with total phosphorus (P) in the Musa river. The modelling encompasses the period of 1997–2006. Having preformed calibration the model efficiency coefficient was E = 0,49, which was fairly good, and correlation coefficient was r = 0,71. During the analysed period about 424 t of total phosphorus (P) were leached into the Musa catchment from waste water treatment plants (WWTP), households and urban territories, 310 t – from arable land, 95 t – from wooded territories and 31t – from pastures. Analysis of total phosphorus load into the Musa catchment from different pollution sources has established that about 49 % of it come from waste water treatment plants (WWTP), households and urban territories, 36% – enter from arable land and only 15 % of all phosphorus within the catchment come from wooded territories and pastures.