Sakralinio pastato, jo vidaus erdvių ir liturginių reikmenų pavadinimai

Abstract

Remiantis surinkta medžiaga straipsnyje bandoma aptarti liturginių-apeiginių dalykų pavadinimus. Reikšmės atžvilgiu pavadinimai skiriami į grupes pagal tai, ką jie įvardija – sakralinį pastatą ar jo dalis, liturginius indus, knygas ar apeiginius drabužius. Kilmės atžvilgiu pavadinimai yra lietuviški ir nelietuviški. Pastarieji būna kilę iš vienos kalbos ar gauti per kalbas tarpininkes. Daroma išvada, kad lotynų ir kitų kalbų žodžiai išlieka svarbūs, nes jais įvardijami liturginiai dalykai, kuriems pavadinti lietuvių kalboje nėra sukurta tinkamų žodžių. Straipsnis turi teorinę ir praktinę reikšmę. Jame pateiktais duomenimis galima remtis nagrinėjant bendruosius terminų kilmės ir darybos dėsnius bei aiškinant skolinių prisitaikymą ir įsitvirtinimą lietuvių kalboje. Aktualu tęsti šios srities tyrimus. Gal jie paskatintų lietuviškų atitikmenų kūrimą ne tik šioje, bet ir kitose srityse, kur savų pavadinimų trūksta.

Basing upon the material collected the article aims at reviewing denomination of liturgical – ritual objects. As to their meaning names are divided into groups depending upon what they name – a sacral object or its parts, liturgical books or articles, ritual clothes, etc. Concerning their origin there are Lithuanian and non-Lithuanian words. The latters may come from one language or be received through languages – intermediates. The conclusion is made that Latin or other foreign words remain important in the Lithuanian language as there are no proper Lithuanian words to name liturgical objects. The article has both practical and theoretical value. The data presented can be used when studying general laws of term origin and building as well as explaining the adaptation of borrowings in the Lithuanian language. It is relevant to continue the studies of this subject in order to encourage the building of Lithuanian equivalents both in this field and in those which lack Lithuanian names.