Viešųjų erdvių transformacija Lietuvos miestuose

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami urbanistinių viešųjų erdvių pokyčiai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Apžvelgdami viešųjų erdvių (aikščių) transformacijas didžiuosiuose šalies miestuose pastebime, kad šioje srityje būta itin prieštaringų tendencijų: kaip ir anksčiau, buvo skubama keisti ankstesnę paskirtį, naikinant sovietmečio ideologijos ženklus, kita vertus, prasidėjo spartus naujų – nepriklausomybės ideologinių – ženklų kūrimo vajus, dažnai aukojant tikrąją viešųjų erdvių paskirtį ir monumentų meninę kokybę. Pastebima, kad panašiai buvo elgiamasi ir ankstesniais istorijos laikotarpiais, kai, ištuštėjus atitinkamų vizualinių ženklų ir simbolių repertuarui, urbanistinėse erdvėse juos pakeisdavo naujos epochos vizualinė simbolika ir nauja viešosios erdvės sąranga. Pastaruoju metu išryškėjo dar viena viešųjų erdvių pertvarkymo tendencija: dėl privataus kapitalo interesų įtakos dalis buvusių tradicinių miestų aikščių, užstatomų paminklais, paverčiamos automobilių stovėjimo aikštelėmis.

The article deals with the problems of transformation of urban public spaces. It does this by focusing mostly on squares after the reestablishment of independence. The author discusses the tendencies of these transformations and notes that they are extremely controversial. There are attempts to change the structure and functions of these spaces by demolishing signs of Soviet ideology. Bu at the same time these fast attempts create new visual signs often at the expense of the quality of monuments and the real functions of urban public spaces. Such processes can be traced in earlier historical periods when the repertoire of visual signs was emptied and a need for changes of public spaces occurred. Most recently a new tendency emerged: the interest of private capital urges municipalities to restructure public spaces into parking lots.