Lithuanian architecture and urbanism: essays in history and aesthetics

Abstract

This volume brings together essays focused on Lithuania’s architectural and urban legacy, as well as recent developments since 1990, when the country said a firm farewell to the era of dependence and the Soviet communist regime. Nevertheless, as the book argues, the legacy of the past still dominates due to an uncritical adoption of Modernist dogmas in architecture and urban design by architects and urban designers during the last two decades of Soviet colonization. It offers a critical overview of urban developments during the last three decades which were marked by the emergence of private capital, the market economy and the growth of the real estate sector. The rapid expansion of the building industry brought new challenges to architects and urban designers, and more often than not they fell prey to the new ideology of economism, commodification and commercialism. These developments are reflected in the urban tissue and aesthetics, as well as in the present shape of urban public spaces, in Lithuania’s capital Vilnius and other large cities. The book will be useful to architectural and cultural historians, as well as to critics interested in current developments and historical trends in eastern Europe and Baltic urban and architectural developments.

Šią knygą sudaro dvylika autoriaus akademinių straipsnių: dalis jų anksčiau buvo publikuoti Italijos, Vengrijos ir JAV tarptautiniuose mokslo žurnaluose, dalis šioje knygoje skelbiama pirmąkart. Du iš čia skelbiamų tekstų yra parengti mokslininko paskaitų, skaitytų 2015 m. ir 2017 m. Romos universiteto Architektūros fakultete pagrindu. Knygoje analizuojama, kokį poveikį urbanizacijos procesams Lietuvoje padarė modernizmo ideologija vėlyvuoju sovietmečiu bei kokią įtaką jiems darė ir tebedaro privataus kapitalo bei rinkos ekonomikos įsigalėjimas ir plėtra posovietiniu laikotarpiu; analizuojamos sąsajos tarp urbanizacijos ir visuomenės komodifikacijos tendencijų. Nemažai dėmesio knygoje skiriama Lietuvos didmiesčių, ypač Vilniaus miesto, viešųjų erdvių problemų analizei, kolektyvinės atminties įprasminimo viešosiose erdvėse klausimams. Keturi šios knygos skyriai skirti Lietuvos baroko architektūros paveldui, ypač Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios estetiniam savitumui, bei LDK sostinėje baroko epochoje gyvavusio „Antakalnio Versalio“ reiškinio aptarimui, taip pat juose nagrinėjamas proporcijų estetikos diskursas Lietuvos architektūroje. Šis tarptautiniu mastu svarbus prof. Almanto Samalavičiau mokslo veikalas bus naudingas architektūros ir kultūros istorikams bei kritikams, susijusiems su Rytų Europos ir Baltijos regiono kultūros bei architektūros procesų ir tendencijų tyrimais.