Aukštųjų technologijų plėtra Lietuvoje
Abstract
Straipsnyje yra analizuojama aukštųjų technologijų sektoriaus padėtis Lietuvoje bei vertinamos jo plėtros problemos ir perspektyvos. Darbe yra siekiama suformuluoti teorines gaires Lietuvos ekonomikos aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrai. Šiam tikslui pasiekti yra nustatomi pagrindiniai veiksniai, turintys tam įtakos. Tenka sutikti, kad aukštųjų technologijų rinka yra tarptautinė, ypač esant dabartinėms internacionalizavimo sąlygoms. Todėl didelis dėmesys yra skiriamas pagrindinėms problemoms, kurios galėtų atsirasti tarptautinėje rinkoje. Užsienio autorių mokslinių darbų analizė leidžia nustatyti pagrindinius verslo plėtros užsienyje būdus ir metodus. Ieškant atsakymo į svarbiausią klausimą, kaip plėtoti aukštųjų technologijų sektorių Lietuvoje, yra apžvelgiamos klasikinės užsienio teorijos, kurios yra skirstomos į multinacionalinės įmonės, produkto inovacijos ir ciklo, internacionalizacijos bei tarptautinės gamybos teoriją. Analizuojamos teorijos yra lyginamos su šiuolaikiniais metodais. Yra skiriami trys pagrindiniai verslo metodai: adaptacijos / prisitaikymo, eksperimentavimo ir mišrusis metodas. Atlikus aukštųjų technologijų sektoriaus plėtros tendencijų Europos Sąjungos šalyse lyginamąją analizę ir įvertinus aukštųjų technologijų sektoriaus plėtros galimybes, nustatyta, kad aukštųjų technologijų plėtrą Lietuvoje lemia tiek vidiniai veiksniai, tiek pasaulyje vykstančios tendencijos ir gebėjimas prie jų prisitaikyti. Lietuvoje ypač svarbus yra Vyriausybės vaidmuo. Siūloma taikyti „trigubos spiralės" modelį, kuris užtikrina mokslininkų, verslo sektoriaus ir valstybės bendradarbiavimą.