Modelling of bone fixation plate from biodegradable magnesium alloy

Abstract

Biodegradable materials are used in two key sectors of orthopaedics – to fabricate bone fixators and scaffolds for bone tissue regeneration. In case of osteosynthesis, fixators made from biodegradable materials disappear from the body after a certain time. So, a necessity of a one more operation for their removal is excluded. In the present study, the acromioclavicular joint osteosynthesis plates made of magnesium alloy (WE43), titanium alloy (Ti-6Al-7Nb) and stainless steel (316L) are compared utilizing the finite element analysis. The research showed that stresses in the magnesium alloy plate were lower, compared to the titanium alloy plate or the stainless steel plate. However, the tensile strength of magnesium is over 2 times lower, as compared to stainless steel and 5 times lower, than titanium alloys. Magnesium alloy is not suitable for manufacturing plates with low thickness (2 and 2.5 mm), because the stresses generated in them exceed the yield strength of the material.

Biodegraduojančios medžiagos ortopedijoje naudojamos dviejose pagrindinėse srityse: kaulų fiksatorių ir kaulų regeneravimo karkasų gamyboje. Osteosintezės fiksatoriai iš biodegraduojančių medžiagų po tam tikro laiko organizme ištirpsta. Nereikia daryti pakartotinos operacijos ir juos išimti. Straipsnyje baigtinių elementų metodu lyginamos raktikaulio ir mentės sąnario osteosintezės plokštelės iš magnio lydinio (WE43), titano lydinio (Ti-6Al-7Nb) ir nerūdijančiojo plieno (316L). Tyrimas parodė, kad įtempiai magnio lydinio plokštelėje susidarė mažesni nei titano lydinio ar nerūdijančiojo plieno plokštelėje. Tačiau magnio stiprumo riba yra daugiau kaip perpus mažesnė nei nerūdijančiojo plieno ir net penkis kartus mažesnė nei titano lydinių. Magnio lydinys netinka gaminant mažesnio storio plokšteles (2 ir 2,5 mm), nes juose susidarė įtempiai, didesni už tamprumo ribą.