Kai kurių šiuolaikinės kompiuterijos terminų mikrosistemų analizė

Abstract

Kiekvienoje kalboje reiškiasi dvilypis procesas: 1) didžiulis naujų terminų antplūdis ir 2) dalies tų naujų terminų skverbimasis į bendrinę kalbą, kurios leksikos branduolys ir gramatinė sandara sudaro kalbos esmę, jos nacionalinį savitumą. Dėl tokios intensyvios raidos termininė leksika ateityje gali tapti bendrinės kalbos pagrindu, kuris turėtų būti ne stichiškai susidariusi termininės leksikos (terminų, terminoidų, kvaziterminų ir pan.) visuma, bet sąmoningai sukurtų terminų, atitinkančių kalbos, logikos, terminologijos reikalavimus, visetas. Kad to neatsitiktų, kiekvienos mokslo srities terminija turėtų būti nagrinėjama mikrosistemomis. Straipsnyje pateikta pagrindinių kompiuterijos terminų, t. y. kompiuteris, aparatinė įranga, programinė įranga, mikrosistemos raidos apžvalga. Analizės šaltinis – kompiuterijos žodynai.

In 1971 this gap was partly illed by „Rusų-lietuvių-anglų kalbų skaičiavimo technikos žodynas“ (Russian-Lithuanian-English dictionary of computing equipment), which for a long time (for more than 20 years) was the only one terminological dictionary of this ield. Only during nineties a few dictionaries of diferent scope appeared. Computer terminology from ten dictionaries, which are presently available, shows that 35 year period of computer terminology is a stage of its creation, the main features of which are reasonable synonymy (when both international term are being used to name the concept) and variability. Such state of Lithuanian computer terminology is predetermined by some linguistic, interlinguistic and sociolinguistic factors. At present in Lithuania terminological dictionaries of various ields are being given to the State Commission of the Lithuanian Language for its approval. he regulations of the evaluation of terminological dictionaries suggest two-level approbation. If terms are systematized and normalized to a satisfactory level, on the title page of the dictionary there is an inscription “he State Commission of the Lithuanian Language does not object”. If terms are systematized and normalized very well, the value of the most of terms is proven by the longer usage and the ratio of Lithuanian and borrowed terms is acceptable, the dictionary gets an approbations “he State Commission of the Lithuanian language approves”. All terminology dictionaries have an approbation of the irst level. hus doubts should arise concerning the needs of such an approbation.