Švėkšnos bazės istoriniai momentai ir šiuolaikiniai aspektai

Abstract

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, šalia Baltijos jūros susikūrė keletas nepriklausomų valstybių, išsilaisvinusių iš carinės Rusijos imperijos ir iš jos paveldėjusių gana prastus geodezinius tinklus. Organizuoti naujų geodezinių tinklų sudarymą ėmėsi Baltijos geodezijos komisija. Ji subūrė suinteresuotas šalis siekti bendro tikslo – sukurti vientisą geodezinį pagrindą. Nutiesta Baltijos jūrą juosianti trianguliacijos grandinė, pavadinta Baltijos grandine, kirto vakarinį Lietuvos pakraštį. Vienas svarbiausių jos elementų – Švėkšnos bazės. Šios bazės galus žymintys punktai ŠVĖKŠNA ir SKOMANTAI, išlikę iki šiol, laikomi saugotinais Lietuvos kultūros paveldo objektais, be to, yra nūdienos Lietuvos valstybinio geodezinio pagrindo punktai.

After First World War near the Baltic sea some new independent of tcarist Russia countries had old and poor geodetic networks. The Baltic geodetic commission started to organize the development of a new geodetic control in these countries. The challenge was to establish common geodetic triangulation network-chain surrounding the Baltic sea. This triangulation chain crossed the western part of Lithuania. One of the most important parts of the chain were precise baselines. One of the baseline is Švėkšna basis. The end points of basis – geodetic points ŠVĖKŠNA and SKOMANTAI – are still in the place, and they are included into the list of Lithuanian heritage monuments. They are the points of nowadays Lithuanian geodetic control, too.