Meno kūrinys - žmogaus pasaulio išraiška ir komunikacijos vieta: M. Heideggerio pozicija

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos kai kurios Heideggerio meno filosofijos idėjos. Mąstytojas savo egzistencinės ontologijos kontekste kritikuoja estetiką ir tradicinę meno teoriją. Meno kūrinys suprantamas kaip istoriško žmogaus pasaulio atvėrėjas. Filosofo požiūris į meno kūrinį susiejamas su jo emocijų teorija – „Befindlichkeit“ koncepcija. Teigiama, jog, integravus emocinius fenomenus į Heideggerio meno filosofiją, meno kūrinys pasirodo ir kaip komunikacijos vieta. Heideggerio meno samprata suartinama su estetika ir meno teorija.

This article explores some ideas of Heidegger’s philosophy of art. The thinker criticizes traditional aesthetics and art theory in the context of his existential ontology. A work of art is understood as an opener of the historical human being‘s world. The philosopher‘s view of the artwork is associated with his theory of emotions – the concept of „Befindlichkeit“. It is argued that the integration of emotional phenomena shows the work of art as a place of communication in Heidegger’s philosophy of art. Heidegger‘s conception of art is linked to the aesthetics and art theory.