Šešėlinės ekonomikos padarinys – šalies mokestiniai nuostoliai
Santrauka
Straipsnyje pateikiamas autorės pasirinktas šešėlinės ekonomikos, kaip mokslinio tyrimo objekto, apibrėžimas, nagrinėjama šalies mokestinių nuostolių (mokesčių atotrūkio) samprata, atskleidžiamas šešėlinės ekonomikos ir šalies mokestinių nuostolių ryšys. Autorė siūlo į šešėlinės ekonomikos koncepciją įtraukti tik tuos ekonominius reiškinius, kurių vykdymas ir atskaitomybė yra reglamentuoti teisės aktais, ir šių reiškinių rezultatai yra piktybiškai slepiami siekiant išvengti mokesčių ir (arba) neteisėtai susigrąžinti mokesčius. Siūloma šešėlinės ekonomikos reiškinius grupuoti pagal neteisėtos ekonomikos dalyvių elgsenos pobūdį išskiriant mokesčių vengimo ir slėpimo atvejus. Mokestiniai nuostoliai, kaip šešėlinės ekonomikos padarinys, skaičiuotini nuo nuslėptos mokestinės bazės, kurią siūloma nustatyti įvertinus nedeklaruotus ir neapmokestintus ekonominės veiklos rezultatus ir deklaruotus fiktyvius ekonominės veiklos rezultatus. The article analyzes the content of shadow economy through the prism of the tax administration. The author provides the limitations of the study and methodologically based relationship between the shadow economy and the tax revenue not to be received to the national consolidate budget. Country’s tax losses (tax gap) is the amount of the tax revenue that is not received to the country's consolidated budget in the tax non-payment effects: tax avoidance and tax evasion. Tax losses (tax gap) is treated as the difference between the amount of potential taxes and contributions that could be collected if the taxpayers correctly calculated and paid on time in accordance with the provisions of the legislation and actually paid taxes and contributions.