Network model of human resource evaluation and organizational climate interaction phenomenon

Abstract

Human resource evaluation and organizational climate interaction phenomenon, defined in the context of empirical research, is described in this paper. Prior to this, both in Lithuanian, where the research was conducted, and in the world literature the issues of human resource evaluation and organizational climate were analyzed rather widely. There are many works where they are defined rather comprehensively. In this paper, those works are reviewed, and the conceptual complex model defining the phenomenon of human resource evaluation and organizational climate is designed on their basis. This model consists of the following elements: evaluation methodology, organization of the evaluation, discussion on the evaluation, employee assessors, safety and/or explicitness, diligence and creativity, values and traditions, attractiveness of the work process, manager‘s relations with employees, employee interrelations and conflicts. Empirical research methods of this model are presented in this paper, including both empirical verification arguments of the research tool and the theoretical model the empirical validation methodology. The questionnaire (based on respondent notions and attitude) was designed by the joint authors of this paper P. Papsiene and J. Vveinhardt and was verified by the methods of factorial and reliability analysis. The designed questionnaire was used for the human resource evaluation and organizational climate interaction research. Interaction of human resource evaluation and organizational climate was analyzed and interaction models were designed using the method of multivariate linear regression. [...]

Šiame straipsnyje aprašomas žmogiškųjų išteklių vertinimo ir organizacijos klimato sąveikos fenomenas, kuris apibūdinamas empirinio tyrimo kontekste. Straipsnis parengtas šiuo metu gana intensyviai nagrinėjamų žmogiškųjų išteklių vertinimo ir organizacijos klimato klausimų pagrindu (Ahmadi, 2012; Buys, Louw, 2012; Purohit, Wadhawa 2012; Mathur, Nihalani, 2011; Goyal, 2010; Srivastav, 2009; Kundu, 2007; Kaselis, Pivoras, 2012; Vilkelis, 2011; Lobanova, 2008; Pivoras, Dapkutė, 2004; Vveinhardt, Skindaraitė, 2012; Vveinhardt, 2010; Purlys, 2009 ir kt.), kurie tapo fundamentu tiriant žmogiškųjų išteklių vertinimo ir organizacijos klimato sąveiką. Itin plačiai ir nuosekliai žmogiškųjų išteklių vertinimo perspektyvoje buvo aptariami darbo rezultatai ir metodai, profesionalumas, orientacija į rezultatus (Lobanova, 2008; Patapas, Labenskytė, 2011), asmeninės savybės, kompetencija, efektyvumas, kokybė (Lobanova, 2008; Lobanova, Chlivickas, 2009; Patapas, Labenskytė ir kt. 2011), vertybių įvairovė (Guy, 2009). Organizacijos klimato perspektyvoje plačiausiai nagrinėti: ryšys tarp organizacijos klimato ir darbuotojų tarpusavio santykių (Vveinhardt, 2009); organizacijos klimato pokyčiai planuojant veiklos tobulinimą bei siekiant didesnio efektyvumo (Rekašiūtė-Balsienė, 2005); organizacijos siekiai būti sėkmingai veikiančia organizacija (Vveinhardt, Skindaraitė, 2012). Tai iki šiol esminiai argumentai, leidžiantys suprasti tyrinėjamų reiškinių struktūrą ir raiškos formų įvairovę. [...]