Periodiškai šlapių žemių sausinimo drenažu įtaka upių nuotėkiui

Abstract

Šlapių žemių sausinimo Lietuvoje įtaka upių nuotėkiui iki šiol vertinama nevienareikšmiškai, nes ji gana sudėtinga ir įvairiapusė. Straipsnyje analizuojama Lielupės baseino upių Mūšos, Lėvens ir Tatulos nuotėkio charakteristikų priklausomybė nuo periodiškai šlapių žemių sausinimo drenažo sistema. Šių upių baseinuose periodiškai šlapių mineralinių žemių plotai sudaro 70–89 % viso baseino ploto (pelkės užima tik 3,2–7,5 %). Analizuota sausinimo, nuotėkio bei jo pasiskirstymo per metus kaitos charakteristikos, nuotėkio netolygumo dėsningumai. Tiriant nustatyta, kad per pastaruosius 40 metų nagrinėjamų upių baseinuose nusausintų žemių plotai padidėjo nuo 4–7 % (šlapių žemių fondo) iki 80–91 %. Vandens perteklius iš sausinimo sistemos pasišalina per pavasario potvynius bei vasaros poplūdžius. Analizuojant pavasario potvynių ir vasaros poplūdžių duomenis akivaizdu, kad nusausintų žemių plotas neturi įtakos upių nuotėkio charakteristikų pokyčiui. Tarp nusausintų žemių ploto ir nuotėkio charakteristikų nustatytos labai silpnos teigiamos arba neigiamos sąsajos (koreliacijos koeficientai nuo –0,52 iki 0,19).

The dependence of runoff characteristics of the Lielupe River basin district rivers: the Musa River, the Levuo River and the Tatula River on the wetland drainage is analysed in the article. The wetland covers 70-89% of the total area in the basins of these rivers. It was established, that drainage of 80-91% of wetland area had not changed the runoff characteristics. The excess of water is removed through the drainage systems most intensively during spring and summer rain floods. The analysis of the runoff of spring flood and summer rain floods revealed that the area of drained land had not changed the runoff characteristics. The tenuous positive or negative relations (coefficients of correlation from -0.52 to 0.19) between the area of drained wetland and the runoff characteristics were established.