Žemės reforma ir aplinkos apsauga

Abstract

Pokario laikotarpiu Lietuvos kraštovaizdis buvo labai pakeistas, prarado ne tik daugelį būdingų natūralių bruožų, bet kai kuriose teritorijose ir ekologinį stabilumą. Tokią kraštovaizdžio kaitos kryptį tuo metu sąlygojo daugelis veiksnių, o vienas iš svarbiausių - stambiaplotės žemėnaudos formavimo ir jos funkcionavimo ypatumai. Šiuo metu, vykdant žemės reformą, jau prasideda kraštovaizdžio apskritai, ir jo ekologinio stabilumo, pokyčiai. Pradeda ryškėti visuomenės ir gamtos sąveikos dėsningumų būdingi bruožai - kai visuomenės poveikis „traukiasi”, gamta „atsiima”tą, kas dirbtinai buvo iš jos paimta. Kraštovaizdyje jau pasireiškia renatūralizacijos procesai. Ypač svarbu, kad šie procesai būtų apgalvotai valdomi. Pranešime analizuojama preliminarinė žemėvaldos ir aplinkosaugos sąveikos kaita naujos žemės reformos sąlygomis.

During post war time Lithuanian landscape was significantly changed, it had lost not only many natural characteristics, but in some areas even the ecological stability. In this time these landscape changes were influenced by many factors: the most important of which was a formation of the large area tenures and piculirities of their functioning. Recently by performance of the land reform already are beginning newly a changes on landscape and they are influencing its ecological sdtability. The characteristic features of development in conformity with natural laws of our community is clearing out, wten the sociaty influence ’’retreats” and the nature ’’takes back”that what it was lost artificially. Already in landscape the renaturalization processes are visible. It is particularty important that these processes would be well-considerad quided. In the preceeding it is considered the preliminary land -tenure and the environment protection in relation with the latest land reform.