Vartojantis ar kūrybingas miestas?

Abstract

Šiuolaikiniai didmiesčiai kenčia ne tik nuo pernelyg didelės urbanistinės plėtros, transporto sistemų augimo, žmogiškojo mastelio iškraipymų, bet ir nuo nekontroliuojamo vartojimo mastų augimo, kurį išreiškia didėjantis prekybos centrų ir prekybos alėjų skaičius. Panašu, kad municipalinė politika ir vystymo strategijos tarnauja rinkos jėgoms, skatinančioms miestų gyventojus mėgautis vartojimo kultūros teikiamais malonumais. Tačiau tolesnė vartojančių miestų plėtra neteikia jokių alternatyvų vartotojų visuomenei. Tokie miestai kelia pavojų urbanistinei ekologijai ir didmiesčių ateities perspektyvoms. Urbanisto Charleso Landry pasiūlyta "kūrybingo miesto“ koncepcija yra kita miesto kultūros raidos kryptis, bet ar iš tiesų ją galima laikyti alternatyva? Ar kultūrinių funkcijų gausa bei įvairovė sugebės užtikrinti iš tiesų pozityvią šiuolaikinių didmiesčių kaitą? Tokio pobūdžio aktualios problemos ir svarstomos šiame straipsnyje.

Contemporary cities suffer not only from excessive urban growth, expansion of transportation systems, distortions of human scale, but also from the expansion of uncontrollable consumption that is represented by growing number and dimensions of supermarkets and shopping alleys. Municipal policies and development strategies seem to serve the interests of market forces that urge inhabitants to indulge the pleasures of the culture of consumption. The further growth of consuming cities, however, offer no alternatives to consumer culture; they threaten urban ecology and the future prospects of the city. A concept of creative city, shaped by Charles Landry offers another direction for the expansion of city culture, but is it a true alternative? Does the variety and abundance of cultural functions guarantee a truly positive transformations of our present day cities? These are the urgent issues that are discussed in the article.