Intersubjektyvumo problematika Zhuangzi filosofijoje

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama intersubjektyvumo problematika Zhuangzi traktate. Parodoma, kaip visai daoizmo mąstymo tradicijai būdingas skeptiškas požiūris į racionalumą bei loginį aiškinimą atsispindi Zhuangzi žmonių tarpusavio supratimo traktavime. Išryškinami daoistinės savasties neapibrėžtumo ir kontekstualumo aspektai, lemiantys, kad priklausomai nuo situacijos daoisto savastis gali neįtikėtinai stipriai pasikeisti ir įgauti visiškai kitokį pavidalą. Nagrinėjant garsų Zhuangzi ir jo ideologinio oponento Huizi dialogą apie žuvų džiaugsmą parodoma, kaip šiame daoistiniame veikale traktuojama galimybė užmegzti intersubjektyvų kontaktą tarp dviejų žmonių bei tarp žmogaus ir gamtos. Galiausiai atskleidžiama, kaip Vakarų fenomenologinėje ir dialogo filosofijoje tarytum pratęsiami Zhuangzi svarstymai ir jo traktuota galimybė užmegzti dialogą su gamta.

The article deals with the question of intersubjectivity in Daoists’ treatise Zhuangzi and shows how in Daoism a skeptical approach towards rationality and reasonable, logical understanding is reflected in the very topic of inter-human understanding. The author argues that in Zhuangzi “self ” is treated as uncertain and contextual; thus, according to a situation, it can suddenly transform and take totally different features. A popular and often interpreted dialogue between Zhuangzi and his opponent Huizi about joy of the fish is analyzed from the point of view of intersubjectivity – the author shows how the possibility of mutual understanding between two interlocutors as well as between human being and the fish or the nature in general is treated. The author argues that intersubjective relation according to Zhuangzi is possible not on a rational or empirical level but on a deeper intuitive, empathetic level. Finally, the author shows how this topic is treated in western phenomenology and dialogical philosophy.