Kultūrų konfrontacijos ir dialogai globalizacijos amžiuje

Abstract

Straipsnyje svarstomos teorinės kultūrų sambūvio prielaidos vykstant neišvengiamiems globalizacijos procesams. Aptariami šiuolaikinio globalizuoto pasaulio raidos ypatumai, bandymai juos atskleisti ir kurti tarpkultūrinių santykių perspektyvas teoriniuose kultūros diskursuose. Kritiškai vertinami teoriški mėginimai kurti kultūros ir civilizacijas supriešinantį ir konfrontacijas skatinantį diskursą diskursą, akcentuojantį neįveikiamą kitoniškumą, parodomi tokio mąstymo keliami pavojai. Siūloma kultūrą suvokti kaip atvirą ir kintančią sistemą, kuri neišvengiamai sąveikauja su kitomis kultūromis. Glaustai aptariama kitokia teorinio mąstymo perspektyva, kurią siūlo transmodernizmo kategorija, leidžianti įveikti tradicinių ir postmodernių kultūrų priešpriešą, atsisakius linijinės pažangos schemos ir vakarietiškos modernizmo-postmodernizmo dichotomijos.

The article discusses the possibilities of co-existence of cultures while facing the processes of globalization. The author analysis the peculiarities of development of the contemporary globalized world and attempts to reflect on them in theory and create prospects for cross-cultural relations in theoretical discourses of culture. The attempts to construct a discourse that aims at confrontation of cultures, at inability to transcend otherness are critically overviewed and the dangers of such thinking are exposed. It is suggested to understand culture as an open and changing system that inevitably experiences exchanges with other cultures. A prospect of a different kind is discussed, one offering a category of transmodernism that allows going beyond the opposition between traditional and postmodern cultures, rejecting the linear scheme of progress and the Western dichotomy of modernity and postmodernity.