Černobylio avarijos padarinių palyginimasi Baltijos ir Juodojoje jūroje
Santrauka
Radioaktyvaus debesies, susidariusio po Černobylio AE avarijos, pernešimą sąlygojo meteosituacijos. Pirmasis debesis (1986 m. balandžio 26-27 d.d.) judėjo šiaurės vakarų kryptimi ir, pasikeitus meteorologinei situacijai Baltijos jūros rajone, pasuko į šiaurę. Juodąją jūrą užteršė radioaktyvios oro masės , judėjusios pietų kryptimi 1986 m. balandžio 30 - gegužės 2 d.d. Abi jūros nutolusios nuo Černobylio beveik vienodu atstumu. Vandens baseinų paviršiaus plotas apytikriai vienodas, bet ženkliai skiriasi vandens masės. Dėl to moksliniu požiūriu įdomu palyginti abiejų jūrų radioaktyvaus užterštumo erdvinį pasiskirstymą bei savaiminio išsivalymo procesus. Darbe pateiktos „Černobylio radionuklidų” pasiskirstymo schemos ir jo dinamika abiejose jūrose, gautos naudojant originalius autorių bei literatūrinius duomenis. Lyginamos savaiminio išsivalymo procesų tendencijos. The transfer direction of radioactive cloud after Chernobyl's PP accident was connected with metcosiluation. The first cloud (26 - 27th of April 1686) started in Northwest direction turned Northward after meteorological situation change in the Baltic sea area. The Black sea was contaminated by radioactive air masses transfer in Southern direction on 30th of April - 2nd of May 1986. The seas arc located almost on the same relatively to Chernobyl. These water basins have approximately equal surface area but considerably different water masses. So, the comparison of their radioactive contamination special distribution and self - cleaning processes are of great scientific interest. The schemes of “Chernobyl’s radionuclide” distribution and its dynamic variations in the both seas according to original authors data and those of other information are presented in this paper. The tendency of self - cleaning processes in the both seas is compared.