Upių vandenų poveikis Lietuvos jūrinei pakrantei

Abstract

Ilgalaikiai upių vandens jtekėjimo j Baltijos jūrą per Kuršių marias tyrimai (nuo 1812 m.) rodo didelius gėlo vandens, įtekančio j jūrą, tūrio ir jo įtakos Baltijos jūrai pokyčius laiko bėgyje. Kiekvienais metais 14-33 km3 gėlo vandens tūrio arba 5% viso upių nuotėkio įteka į Baltijos jūrą per Klaipėdos sąsiaurį. Pakrantės vanduo greitai keičia savo greitį, temperatūrą, druskingumą, bet ilgiau išlaiko savo pradinį skaidrumą ir spalvą jūroje. Tiktai kartais, ilgai trunkančių pavasario potvynių metu, gėlas vanduo gali išplisti didesniame plote ir kurį laiką išlaikyti jame laipsnišką druskiningumo didėjimą. Visi teršalais prisotinti pakrantės vandenys juda išilgai kranto į šiaurę, ir didžioji jų dalis patenka į Gotlando įdubą. Vėjai ir jūros srovės gali išmaišyti ir pakeisti tekančio vandens kryptį. Jie gali suformuoti apvelingus ir įtakoti Baltijos jūros vandens cirkuliaciją. Gauta priklausomybė tarp vėjo parametrų ir pakrantės srovių greičio ir krypties, ir tai gali pasitarnauti apgėlinto vandens išplitimo pagal jūros krantą modeliavimui. Dėmesys Lietuvos jūrinei zonai didėja. Akmenuotas gruntas netoli kranto yra palankiausia vieta augti Furcellaria ir kitoms jūrinėms žolėms, o taip pat, tai viena iš didžiausių strimelės nerštaviečių. Smėlio paplūdimiai - puiki vieta poilsiui ir turizmui. Nenuneigiama tai, kad rajonas kenčia nuo didelės antropogeninės įtakos.

The long-time (since 1812) investigations of the river water inflow into the Baltic Sea via Kurshiu Marios Lagoon show big temporal changes of the discharge water to the sea and its influence on the Baltic Sea. Every year 14-33 km3 of fresh water or about 5% of the inflow of 1 rivers into the Baltic Sea through the Klaipeda Strait. Coastal water rapidly loses its speed, temperature, salinity but hold its primary limpidity and colour in the sea for a longer time. Only sometimes, during long-lasting spring freshets, fresh water can spread in a large area and hold on its gradually increasing salinity for a while. All coastal more pollutes water from the lagoon usually Hows along the coast to the north and the greatest part of it Hows into the Gotland Deep. Winds and sea-currents can mix up and change the direction of the flowing water. They can form eddies, upwelling and complicate the circulation of the water of the Baltic Sea. Connection between wind and coastal currents was received and it’s the base for modelling of fresh water spreading along the sea coast. Attention paid to the coastal zone of Lithuania is increasing. Stony ground not far from the coast is a good area for growing Furcellaria and other machrophytes and is one of the major places of spawning of the Baltic Herring. Sandy beaches, especially those along the Kurshiu Spit, from a nice area from bathing and tourism. Undeniably we can say that area suffers from a great antropogenic influence.