Muzikos salių akustika
Abstract
Monografijoje pristatomi autoriaus sukurti naujų, didelių matmenų vienetinių akustinių rezonatorių su įvairios formos plyšiais impedansinis ir rezonansinis skaičiavimų metodai, skaičiavimų, tyrimų natūroje ir fiziniame modelyje rezultatai. Atskleidžiamas sukurtas sąveikaujančių akustinių rezonatorių sistemų rezonansinis skaičiavimo metodas, pateikiami skaičiavimų ir tyrimų modelyje rezultatai, kintant įvairiems plyšių geometriniams parametrams. Sukurtas garso laukų, atskirtų rezonansinėmis kabamosiomis lubomis, tarpusavio sąveikos skaičiavimo metodas, pateikiami skaičiavimų ir tyrimų modelyje rezultatai. Suformuluoti impulsinių garso šaltinių formos, trukmės ir spektro reikalavimai. Ištirti atspindžiai ir jų energija, kurią sukuria 4 skirtingi garso šaltiniai. Sukurtas aidėjimo spindulio skaičiavimo metodas, įvertinta tiesioginio garso ir ankstyvųjų atspindžių įtaka aidėjimo spinduliui. Akcentuojama, kaip įvertinti difuzinį garso lauką, pateikiamas jo nustatymo metodas. Išsamiai nagrinėjama aidėjimo trukmės ir patalpos foninio triukšmo problema, siūlomas naujas foninio triukšmo įvertinimo metodas. Įvertinamas impulso ilgis, foninio triukšmo laikas, veiksniai, turintys įtakos netolygiam garso lauko silpimui. Siūlomi nauji aidėjimo trukmės kriterijai. Nagrinėjami pasikartojantys aidai ir salės oro tūrio rezonansai. Įrodoma, kad muzikos skambėjimo aiškumo indeksas C80 turi rekomenduojamas vertes ir geros, ir blogos akustikos salėse ir kad šias vertes reikia koreguoti. Siūlomas naujas muzikos garsų tembro įvertinimo metodas. Pateikiami Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Kauno valstybinio muzikinio teatro, Šv. Jonų bažnyčios, mažų muzikinių klasių ir kino teatro, kuriame įrengta “Dolby Digital Stereo” įgarsinimo sistema, išsąmūs akustikos tyrimų rezultatai.