4D architektūroje

Abstract

Pastaruoju metu, šalia kitų reiškinių, šiuolaikinėje architektūroje vis aktyviau reiškiasi ketvirtosios dimensijos vaidmuo. Šį procesą lemia priešprieša pragmatiškam funkcionalizmui, utilitarumui, unifikacijai, formaliam dekonstrukciniam laužymui, įmantrumui, daugžodžiavimui. 4D raišką šiuolaikinėje architektūroje formuoja siekis keisti architektūros „veidą“, suteikiant jai daugiau išraiškingumo, įtaigumo ir šiuolaikinio novatoriškumo. Tai lemia specifinius architektūrinės raiškos tikslus ir prioritetus. Šiuolaikinė architektūra įtraukia į save įvairių meno krypčių (videomenas, instaliacija, tapyba, skulptūra, grafika) elementus ne kaip atskirus meno objektus, o kaip neatsiejamus pastato paviršiaus ar vidaus struktūrinius darinius. Pastatas tampa tarpdisciplininiu meno objektu. Interaktyvių hiperpaviršių integravimasis eksterjere ir interjere lemia įvairius ketvirtosios dimensijos aspektus šiuolaikinėje architektūroje, kurie ir yra nagrinėjami šiame straipsnyje. Straipsnyje aptariami įvairūs ketvirtosios dimensijos šiuolaikinėje architektūroje aspektai ir sritys, išskiriami kraštutiniai, charakteringi atvejai, atspindintys platų tikslų ir prioritetų diapazoną. Aptariami, autorių manymu, charakteringiausi šios raiškos atvejai, daugiausiai dėmesio skiriant hiperpaviršių įtakai ketvirtosios dimensijos pasireiškimui šiuolaikinėje architektūroje.

Recently, among other processes in modern architecture, a lot more attention is expressed towards the fourth dimension (4D). This process is caused as an opposition to pragmatic functionalism, utilitarity, unification, formal deconstructyvism, sophistication. The expression of 4D in contemporary architecture is an intention to change the face of modern architecture, giving it more expressiveness, modern innovation. It results in specific aims and priorities of architectural expression. Architecture of today contains a variety of artistic areas (video, installation, painting, sculpture, graphics) as integral parts of its surface or internal structures. A building becomes an object of interdisciplinary art. The integration of interactive hypersurfaces in exteriors and interiors leads to various aspects of 4D in modern architecture. The paper discusses various aspects of 4D in architecture, excluding several marginal cases showing a wide range of aspects and priorities.