Architektūra parodoje (Lietuvos atvejis)

Abstract

Straipsnio pavadinimas atskleidžia pasirinktos temos dviprasmiškumą ir dvilypį architektūros vaidmenį: architektūra gali būti suvokiama ir kaip parodoje analizuojamas objektas ar problema (architektūros paroda), ir kaip parodą formuojantis elementas (parodos architektūra). Tekste siekiama atskleisti šio santykio dualumą, o kartu įrodyti, kad kai kalbama apie architektūros bei jos konteksto santykį – imamos vartoti tarpdiscipliniškumo ir kolaboracijos sąvokos, tuomet santykis tarp objekto ir jo eksponavimo būdo kinta, o riba tarp to, kas yra architektūra parodoje, ir kas yra parodos architektūra – išnyksta. Straipsnyje pristatant parodų tipus ir parodų architektūros lygmenis bei kolaboracines formas aptariamas Lietuvos parodinis kon- tekstas, analizuojamos šiandieninės situacijos sąlygos ir priežastys. Nagrinėjant parodų architektūros temą išskirti trys parodų tipai, tai dokumentuojančiosios, tiriančiosios ir apibendrinančiosios praktikos, kurios skiriasi analizės ir kuravimo būdais bei tikslais. Analizuojant parodų architektūros arba architektūros pristatymo būdus išskirti trys – 2d, 3d ir 4d – lygmenys, kurie, be instaliavimo būdo, skiriasi žiūrovo įtraukimo bei informacijos interpretavimo lygiu.

The title of this paper reveals an ambiguity of the issue analysed and ambivalent role of architecture at exhibitions: architecture here can be perceived as an object or topic tackled within exhibition (exhibition of architecture) as well as means to form the space of exposition (architecture of exhibition). The paper analyses different implications of architecture at exhibition and will try to demonstrate that terms of interdis- ciplinarity and collaboration can be introduced while talking about presentation of architecture and its context. Also, the transformations of relationship between an object displayed and the way it has been exhibited are discussed. In this paper the Lithuanian context of exhibitions is discussed through the scale of types of exhibitions, levels of displays and the collaboration that emerges from them. To examine the problematic nature of double-edged perception of architecture, three types of exhibitions are defined in the paper – documenting, researching and summarizing exhibition practices which differ in the methods and aims of their analysis and curatorial praxis used. Also, for the analysis of architecture of exhibitions (or a display) three levels have been characterized – 2D, 3D and 4D; apart from the technical part they are installed at exhibitions, they differ in the level the audience is involved and in the level the information can be interpreted.