Architektūros ir dailės sąveika

Abstract

Straipsnyje analizuojamas „Lietkoopsąjungos“ pastatas (arch. J. Šeibokas, Vilnius, 1979-1986 m.) - tai modernizmo architektūros pavyzdys, objektas, kuriame yra žymių to meto menininkų darbų. Gilinantis į šio objekto architektūrą, dailės kūrinius, atskleidžiamas pastato vidaus erdvėse fiksuojamų meno objektų santykis su juos supančia aplinka bei įsivaizduojamu „stebėtoju“. Nagrinėjama meno kūrinių vieta pastate, jų kompozicinė struktūra; vertinama, ar darbai diferencijuojasi, ar integruojasi pastato architektūroje; atskleidžiama šviesotamsos reikšmė, pateikiama grafinė analizės schema. Daroma išvada, jog „Lietkoopsąjungos“ pastate architektūra ir meno objektai sudaro bendrą visumą, kurioje visi veikiantys elementai paklūsta vienai idėjai. Vidaus erdvės atskleidžia sėkmingą architekto ir dailininkų bendradarbiavimo rezultatą. „Lietokoopsąjunga" vienas iš nesaugomų sovietinio laikotarpio pastatų, kurių interjerai pasižymi menine verte. Nemažai jų, kaip ir „Lietkoopsąjungos“ vidaus erdvės, yra unikalūs ir brangintini savo epochos pavyzdžiai.

The building of "Lietkoopsąjunga" (The Union Of Cooperatives of Lithuania) is an example of modernist architecture in Lithuania. It is valuable by it's architecture as well as it's works of art, made by famous artists of those days. Lively comments of J. Šeibokas and A. Kmieliauskas endue the genuine value to the paper. The paper reveales correlation between the art objects, the surrounding architectural ambience and the potential "observer". The works of art are analyzed by their location in the interior space, compositional structure, symbolical meaning, etc. The author identifies wether the art objects integrate or contrast to the architecture. The role of light as an important agent is also emphasized. Conclusively, the graphical scheme of analysis is introduced.