Inžinerinio personalo kūrybiškumo panaudojimas pramonės įmonėse
Santrauka
Straipsnyje pateikiama kūrybiškumo samprata ir modeliai, atskleidžiantys įvairių autorių požiūrį į kūrybiškumo veiksnių tyrimo kryptis. Straipsnio autoriai išskiria tris pagrindinius asmenybės kūrybiškumo veiksnius: atvirumą, suvokimą ir idėjiškumą. Pateikta kūrybiškumo veiksnių – atvirumo, suvokimo ir idėjiškumo – samprata ir šių veiksnių įtakos inžinerinio personalo kūrybiškumui analizės, atliktos ekonometriniais metodais, rezultatai. Remiantis apklausos duomenimis, nagrinėjama organizacinė elgsena pramonės įmonėse, turinti įtakos inžinerinio personalo kūrybinio potencialo panaudojimui. Pramonės įmonėse susiformavęs požiūris į kūrybiškumą ir vyraujanti organizacinė elgsena rodo ekonominio komercinio kūrybiškumo modelio taikymą praktikoje. Daugelyje pramonės įmonių darbuotojų kūrybiškumas vertinamas tik kaip galimybė padidinti įmonės pajamas bei pelną ir visiškai nekreipiama dėmesio į darbuotojų intelekto galios ir nepriklausomybės išraišką. Straipsnyje pateikiami siūlymai, kaip tobulinti organizacinę elgseną, siekiant geriau panaudoti kūrybinį darbuotojų potencialą. The article presents the concept and models of creativity, which demonstrates the viewpoints of various authors considering directions for research on creativity factors. The authors determine three main individual creativity factors: openness, perception and idea content. The paper describes the concept of the introduced creativity factors and the results of an econometric analysis of the effect of these factors on the creativity of engineering staff. The surveyed data is used for analyzing organizational behaviour in industrial firms, which has an impact on the utilization of creativity potential for engineering personnel. The viewpoint on creativity and dominant organizational behaviour in industrial firms shows that an “economic-commercial” creativity model is applied in practice. In most industrial establishments, employee‘s creativity is viewed only as an opportunity to increase company‘s revenue and profit and no attention is paid to the expression of employee‘s intellectual power and independency. The paper provides suggestions on how to improve organizational behaviour in order potential for employee‘s creativity would be better utilized.