Сравнительный процесс самоочищения вод юговосточной части Балтийского моря от радионуклидов 137Сs и 90Sr

Abstract

Dirbtiniai radionuklidai į Baltijos jūrą pateko daugiausiai su globalinėmis iškritomis ir po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje (ČAE). Po šios avarijos radionuklido 137Cs kiekis jūroje padidėjo 14 kartų, palyginti su tuo kiekiu, kuris pateko su globalinėmis iškritomis iki 1986 metų. Radionuklido 90Sr padaugėjo nežymiai, nes jo iš esmės nebuvo radioaktyviajame debesyje, atneštame nuo Černobylio. 1986 m. Baltijos jūros paviršiuje iškritos pasiskirstė netolygiai. 1989–1990 m. 137Cs tūrinis aktyvumas (TA) išsilygino, jo vidutinė vertė buvo apie 150 Bq/m3. Jūros vandens savivala nuo radionuklido 137Cs iš esmės vyko dėl vertikaliosios turbulentinės difuzijos ir savaiminio radioaktyviojo irimo. Teoriniai skaičiavimai parodė, kad dabar 137Cs TA turėtų būti apie 50–60 Bq/m3. Visgi tokios TA vertės nustatomos gana retai. [...].