Lietuvos geodezinių tinklų horizontaliųjų deformacijos sklaidos struktūra

Abstract

Pagal 1926-1940 m. sudaryto Lietuvos pirmosios klasės trianguliacijos tinklo bei pirmaisiais pokario metais - antrosios klasės trianguliacijos tinklo ir 1992-1994 m. sudaryto nulinės ir pirmosios klasės GPS tinklo matavimo rezultatus ištirti geodezinių tinklų horizontaliųjų deformacijų dėsningumai. Siekiant išvengti koordinačių sistemų nesutapimo įtakos deformacijų parametrams, taikyta tenzorinės analizės metodika, deformacijų parametrus įvertinant baigtinių elementų metodu. Baigtiniais elementais laikyta trikampiai, sudarytas 69 trikampių tinklas. Apskaičiuoti kiekvieno trikampio didžiausiasis ir mažiausiasis santykinis pailgėjimas, didžiausiojo pailgėjimo kryptis, plėtimasis. Geodezinio tinklo deformacijų struktūrai apibrėžti taikyta dispersinės analizės metodika. Su p=0,95 tikimybe nustatyta, kad vakarinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje svarbiausių deformacijų kryptys yra skirtingos. Vakarinėje Lietuvos dalyje didžiausiojo pailgėjimo kryptis yra 77º, o rytinėje - 117º. Įvertinti horizontaliųjų deformacijų rytinėje ir vakarinėje Lietuvos teritorijos dalyse apibendrintieji rodikliai. Nustatyta, kad svarbiausiųjų deformacijų rodiklių kryptys susiję su svarbiausių tektoninių lūžių zonų kryptimis, o deformacijų rodiklių gradientų didesnė kaita yra ties giliųjų litosferos sluoksnių blokų ribomis. Daroma išvada, kad apibendrintieji geodezinių tinklų horizontaliųjų deformacijų rodikliai atspindi horizontaliųjų žemės plutos judesių fono tendencijas.