Qualitative comparative analysis of employment in CIS and some European countries

Abstract

Purpose – Knowledge in employment field is fundamental in economy of any country and mostly defines it’s development. In connection with financial crisis situation on the labor market has become strained, so there is a need for theoretical research on employment/unemployment analysis. In order to carry statistical analysis and reveal socioeconomic factors influencing employment a qualitative comparative analysis will be discussed in present article. Design/methodology/approach – A number of socioeconomic factors related to several CIS (Commonwealth of Independent States) countries and some European countries have been used for comparative qualitative analysis by using minimization on Boolean data set. The software used for the analysis were TOSMANA and fsQCA programs. The methodology of crisp sets was applied to the data. Findings – The solutions for positive and negative employment outcomes were derived. Sufficient and necessary conditions of employment in the investigated countries were revealed. Research limitations/implications – As all the data was dichotomized in the beginning of the computation, some information was lost according to the methodology. Practical implications – As a result common formulas with factors conditioning employment in the investigated countries were obtained. The results enable to formulate a proposition for the conditions which are necessary for increasing the employment level of the country and vise versa – the conditions which prevent decreasing of the employment level. Thus such approach will allow making conclusions on how different socioeconomic factors affect the employment in the given countries. Originality/Value – In our knowledge qualitative comparative analysis wasn’t yet applied for the data concerned with employment in CIS countries.

Žinios užimtumo srityje sudaro bet kurios šalies ekonomikos pagrindą ir labiausiai lemia jos vystymąsį. Finansų krizės išdavoje situacija darbo rinkoje tapo dar labiau įtempta, todėl atsirado užimtumo ir bedarbystės procesų analizės teorinio tyrimo poreikis. Tam, kad galėtume atskleisti socioekonominius faktorius, įtakojančius užimtumą, šiame straipsnyje buvo atlikta užimtumo kokybinė lyginamoji analizė (KLA). Buvo atrinkti keletas socioekonominių faktorių, kurie galėtų įtakoti užimtumą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) ir kai kuriose Europos šalyse. Šie faktoriai panaudoti atliekant užimtumo kokybinę lyginamąją analizę pritaikius dichotomizuotų duomenų Būlio minimizavimo taisykles. Buvo gauti sprendiniai pozityviai ir negatyviai užimtumo kintamojo baigmėms, nurodantys būtinas ir pakankamas aukšto (žemo) užimtumo sąlygas. Kadangi skaičiavimų pradžioje duomenys buvo dichotomizuoti, dalis informacijos buvo prarasta. Tačiau tyrimo eigoje atskleisti faktoriai, įtakojantys užimtumą ne tik nagrinėjamose šalyse, bet ir logiškai galimoms, tačiau faktiškai nestebimoms įtakojančių faktorių kombinacijoms (esant kontrafaktinėms aplinkybėms). Taigi pasiūlyta metodika leidžia daryti išvadas bei apibendrinimus apie tai, kokie socioekonominiai faktoriai be jų sąveikos lemia užimtumą įvairiose šalyse.