Antikos mintis Lietuvoje: toli ir arti

Abstract

Straipsnyje apžvelgiama antikos minties recepcija Lietuvoje. Teigiama, kad antikos minties išmanymas gali būti tam tikros visuomenės apskritai ir konkrečios mokslo bendrijos brandos rodiklis. Tačiau šis išmanymas nereiškia nekūrybingos antikos idėjų kartotės, priešingai, autoriaus teigimu, antikos idėjų išmanymas (phronesis) sietinas su jų kūrybinga tąsa plėtojant naujas gyvenimo būdo (technē tou biou) koncepcijas. Tai atitinka tiek antikos technē kaip kūrybos turinį, tiek Sokrato pliuralistines nuostatas individui kuriant savo gyvenimą. Autoriaus teigimu, antikos paveldas aktualus pirmiausia kaip gyvenimo kūrybos (technē) bei kūrybinio išmanymo (phronesis) sukabinimo menas. Iškeliama tezė: bet koks žvilgsnis į antiką ar kitus istorinius periodus, įsisavinančius antikos paveldą, yra užgožtas kitų laikotarpių antikos idėjų recepcijų, neatsiejamų nuo to meto visuomeninių siekių bei kūrybinių nuostatų. Antikos minties recepcija Lietuvoje apžvelgiama nuo Lietuvos filosofijos pradžios XVI a. pradžioje iki Antrojo pasaulinio karo. Teigiama, kad antikos mintis buvo įsisavinama plėtojantis ir sąmonėjant pačiai Lietuvos filosofijai. Minties kelias į antiką veda per tautinės bendrijos kultūros tapsmo regionus.

The article deals with the perception of antique thought in Lithuania. According to the author, knowing antique thought could be a factor of maturity of society in general and of scientific communty in particular. However, knowing does not mean uncreative repetition of antique ideas. On the contrary, knowledge (phronesis) of antique ideas should be connected with their creative continuance by developing new conceptions of life art (technē tou biou). It corresponds to both the antique technē as the content of creation and pluralistic attitudes of Socrates by creating one’s individual life. According to the author, antique heritage is actual first of all as the art of linking life creation (technē) and creative knowledge (phronesis). The author develops this thesis as follows: every look at antiquity and other historical periods that assimilate antique heritage is upstaged by the receptions of other historical periods, receptions that are inseparable from social aspirations and creative attitudes of that time. The reception of antique thought in Lithuania has been shown from the beginning of Lithuanian philosophy in the early 16th century until the Second World War. The antique thought has been assimilated by developing Lithuanian philosophy. The way of thought leads through the regions of becoming the culture of the national community.