Creative economy and technologies: social, legal and communicative issues

Abstract

The article deals with the philosophical questions of creative economy. Appealing to J. Howkins, R. Florida and other theorists of creative economy, the author analyses such aspects of creative economy as the need for enterprise, obsession by consuming, fusion of labour and leisure, integrality of the activities, striving for individual autonomy and privacy. The response to economical changes and social challenges could be creativeness that emerges in certain social and economical environment. The author pays attention to legal aspects of creative economy and analyses the role of technologies in the creative society. The author also focuses on the contradictory aspect of the copyright and patent right in creative economy. By expressing the creators’ right to just reward copyright restricts creative communication while patent right expresses aspirations to privatize social property, including nature. The relations between technologies and creative economy refer to social changes, too. Firstly, economic relations could be treated as social technologies. Secondly, technologies (especially e-technologies) are the base of creative industries that ensure economical growth. Thirdly, technologies are indispensable to the consuming that both demands new products and generates the very economy.

Straipsnyje nagrinėjami kūrybos ekonomikos filosofiniai klausimai. Apeliuodamas į J. Howkinsą, R. Floridą ir kitus kūrybos ekonomikos teoretikus, autorius nagrinėja tokius kūrybos ekonomikos aspektus, kaip verslumo reikmė, vartojimo manija, darbo ir laisvalaikio susiliejimas, veiklų integralumas, individualios autonomijos ir privatumo siekis. Atsakas į ekonominius ir socialinius pokyčius galėtų būti kūrybingumas, kuris kyla tam tikroje socialinėje (ekonominėje) aplinkoje. Autorius atkreipia dėmesį į teisinius kūrybos ekonomikos aspektus ir analizuoja technologijų vaidmenį kūrybinėje visuomenėje. Pabrėžiamas autorių ir patentų teisės prieštaringumas kūrybos ekonomikoje. Išreikšdama kūrėjo teisę į teisingą atlygį, autorių teisė apriboja kūrybos komunikaciją, o patentų teisė išreiškia siekius privatizuoti visuomeninį turtą įskaitant gamtą. Technologijų ir kūrybos ekonomikos santykiai taip pat išreiškia visuomeninius pokyčius. Pirma, ekonominiai santykiai gali būti traktuojami kaip socialinės technologijos. Antra, technologijos (ypač e. technologijos) yra kūrybinių industrijų, užtikrinančių ekonominį augimą, pamatas. Trečia, technologijos neatsiejamos nuo vartojimo, kuris reikalauja naujų produktų ir generuoja pačią ekonomiką.