• Lietuvių
    • English
  • Lietuvių 
    • Lietuvių
    • English
  • Prisijungti
Peržiūrėti įrašą 
  •   DSpace pagrindinis
  • Mokslinės publikacijos (PDB) / Scientific publications (PDB)
  • Moksliniai ir apžvalginiai straipsniai / Research and Review Articles
  • Straipsniai Web of Science ir/ar Scopus referuojamuose leidiniuose / Articles in Web of Science and/or Scopus indexed sources
  • Peržiūrėti įrašą
  •   DSpace pagrindinis
  • Mokslinės publikacijos (PDB) / Scientific publications (PDB)
  • Moksliniai ir apžvalginiai straipsniai / Research and Review Articles
  • Straipsniai Web of Science ir/ar Scopus referuojamuose leidiniuose / Articles in Web of Science and/or Scopus indexed sources
  • Peržiūrėti įrašą
JavaScript is disabled for your browser. Some features of this site may not work without it.

The transformation of modern causality in Heidegger’s thought

Thumbnail
Data
2019
Autorius
Stasiulis, Nerijus
Metaduomenys
Rodyti detalų aprašą
Santrauka
The article presents an analysis of the notion of causality in Heideggerian terms. The modern notion of causality presupposes the Cartesian notion of extended space, the principle of sufficient ground (reason), the notion of object as accessible through mathematical description and the notion of linear time. These notions have been critiqued and transformed in Heidegger’s thought on Being as unconcealing. Hence the new possibility of conceiving causality as unconcealing – which presupposes an-other, non-algebraic, notion of space, a temporalized principle of ground, another no-tion of constant presence and, last but not least, the notion of ecstatic time. The article demonstrates that Heidegger’s notion of ecstatic time both implies and presupposes the critique and transformation of the modern notion of causality.
 
Straipsnyje pateikiama heidegeriška priežastingumo sampratos analizė. Modernioji priežastingumo samprata remiasi karteziškąja tįsios erdvės samprata, pakankamo pagrindo principu, matematiniu aprašymu prieinamo objekto samprata ir linijinio laiko samprata. M.Heideggeriui mąstant apie būtį kaip išslaptinimą, šios sampratos buvo kritiškai aptartos ir transformavosi. Todėl kilo nauja galimybė suvokti priežastingumą kaip išslaptinimą – o šis numato kitą, ne algebrinę, erdvės sampratą, pagrindo principo temporalizaciją, kitokią nekintančio esmo sampratą ir, žinoma, ekstatinio laiko sampratą. Parodoma, kad heidegeriškoji ekstatinio laiko samprata ir kyla iš moderniosios priežastingumo sampratos kritikos bei transformacijos
 
Paskelbimo data (metai)
2019
URI
https://etalpykla.vilniustech.lt/handle/123456789/134730
Kolekcijos
  • Straipsniai Web of Science ir/ar Scopus referuojamuose leidiniuose / Articles in Web of Science and/or Scopus indexed sources [7946]

 

 

Naršyti

Visame DSpaceRinkiniai ir kolekcijosPagal išleidimo datąAutoriaiAntraštėsTemos / Reikšminiai žodžiai InstitucijaFakultetasKatedra / institutasTipasŠaltinisLeidėjasTipas (PDB/ETD)Mokslo sritisStudijų kryptisVILNIUS TECH mokslinių tyrimų prioritetinės kryptys ir tematikosLietuvos sumanios specializacijosŠi kolekcijaPagal išleidimo datąAutoriaiAntraštėsTemos / Reikšminiai žodžiai InstitucijaFakultetasKatedra / institutasTipasŠaltinisLeidėjasTipas (PDB/ETD)Mokslo sritisStudijų kryptisVILNIUS TECH mokslinių tyrimų prioritetinės kryptys ir tematikosLietuvos sumanios specializacijos

Asmeninė paskyra

PrisijungtiRegistruotis