Komunikacijos proceso multimodalumas

Abstract

Multimodalumas kaip informacijos perdavimo priemonė laikomas svarbia sėkmingo komunikacijos proceso dalimi. Komunikacijoje multimodalumas gali įgauti įvairias formas. Tai gali būti žodžiu arba raštu pateiktas tekstas (verbalinė forma), paveikslėliai ir kita ne teksto forma pateikta informacija (vizualinė forma), muzika ir kita garsinė informacija (audio forma) ir pan. Sutariama, kad šiuolaikinių technologijų pasaulyje verbalinė komunikacijos forma prarado savo kaip išskirtinės informacijos perdavimo priemonės vaidmenį. Komunikacijos procese vis dažniau naudojamos įvairios vizualinės, audio, gestų ir pan. informacijos perdavimo formos, kurių derinys vadinamas komunikacijos multimodalumu. Nors multimodalumo sąvoka suvokiama panašiai, ją apibrėždami mokslininkai vartoja skirtingus terminus ir pateikia skirtingas interpretacijas. Straipsnyje pateikiamas įvairių autorių požiūris į multimodalumą komunikacijos procese.

Multimodality as a measure to communicate the information is widely discussed by researchers who agree on its great importance. Multimodality can exploit different forms: verbal, visual, audial, etc. Researchers agree that nowadays verbal form of communication has lost its weight as the key way to deliver the information. Other ways – visual, audio, spatial, gestural – have earned the attention and play an important role in the communication process. The concept of multimodality encompasses a variety of interpretations. It is understood with respect to different perceptions and labelled as a literacy, meaning, mode, etc. With respect to the visual mode the researchers analyzed the three meaning functions. Researchers call them representational (includes vectors and participants), interactive (includes facial expressions, gestures and perspective) and compositional (includes information value, visual salience and framing).