Kaimo statinių neūkiško naudojimo regioniniai skirtumai
Abstract
Straipsnyje nagrinėjami sovietmečiu statytų, o šiuo metu be šeiminikių ar neūkiškai naudojamų kaimo statinių teritorinės sklaidos ypatumai ir juos lemiantys veiksniai Lietuvoje. Matematiniais statistiniais metodais tiriamos ūkinių, ekonominių ir socialinių rodiklių sąsajos su nenaudojamų statinių pasiskirstymu šalies kaimo vietovėse. Nustatyti regioniniai tiriamų kaimo statinių naudojimo skirtumai, nulemti socialinės-ekonominės būklės teritorinių ypatumų. Apskaičiuota, kad žemės ūkio statinių ir nagrinėtų rodiklių koreliacinės priklausomybės yra skirtingos aktyvios raidos, regresuojančios raidos ir "buferinėse" teritorijose, didžiųjų šalies miestų įtakos zonose bei nuo jų nutolusiose vietovėse, pietrytinėje bei centrinėje Lietuvos dalyse, kurioms būdingos nevienodai palankios ūkininkavimo sąlygos. Nustatytas priklausomybes reikėtų vertinti sprendžiant kaimo statinių atgaivinimo ir jų efektyvaus naudojimo klausimus, įgyvendinant šalies erdvinę socialinės, ekonominės ir ekologinės subalansuotos raidos strategiją.