Architektūros paveldotvarka Lietuvoje ir jos sąsajos su Europos situacija
Santrauka
Išdėstyti Lietuvos architektūros paveldotvarkos, suskirstytos į tris raidos laikotarpius: pradmenų, formavimosi ir pertvarkos, analizės rezultatai. Tiriant kiekvieną laikotarpį atliekama architektūros paveldo objektų tvarkymo analizė, fiksuojama paveldo bei paveldosaugos sampratos kaita, teisinė padėtis paveldosaugos srityje ir visa tai lyginama su analogiška situacija Europoje. XX a. pirmosios pusės laikotarpio paveldosauga Lietuvoje paveldo suvokimo prasme ir teisinio reglamentavimo lygiu atitiko XIX a. Europos paveldosaugos lygį. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje paveldosauga formuota pagal sąjunginį modelį remiantis elementiniu-elitiniu principu, paveldo objektams suteikiant reprezentacinę, ideologinę funkciją. Lietuvoje architektūros objektų panaudojimo tendencija analogiška to meto europinei praktikai, tik čia šiam procesui turėjo įtakos dar ir ideologiniai motyvai. Lietuva į sudėtingą paveldosaugos raidą įsitraukė sąlygiškai neseniai ir labai pavėlavusi. Europinių procesų lygį ji atitiko tik XX a. 7–8 dešimtmetyje – valstybės saugomi paveldo objektai buvo tvarkomi saugant jų autentiškumą. Dabartinė situacijos analizė rodo, kad Lietuva šiuo atžvilgiu atsilieka nuo pažangių Europos paveldosauginių tendencijų.