Užstatymo erdvinių parametrų sąryšis tradicinėje miesto struktūroje
Abstract
Pateikiami empirinio tyrimo rezultatai: tyrinėtos penkių Lietuvos apskričių pagrindinių miestų centrinės dalys dviem laikotarpiais: miesto planas iki 1950-ųjų metų – paskutinis nuoseklios konkretaus miesto raidos dokumentas bei dabartinė esama būklė. Kvartalai analizuojami apskaičiuojant jų kiekybinius erdvinius matmenis, atskleidžiančius tradiciškai susiklosčiusį užstatymą kaip pastovų miesto aplinkos pamatą. Tyrimas atliekamas taikant grafinius analizinius metodus bei naudojant skaitmeninę geografinę informacinę sistemą (GIS), leidžiančius aptikti pagrindines tarpusavio sąveikos formų tendencijas ir rajono funkcines tankumo charakteristikas.