Tarpkultūrinė komunikacija: Rytų Azijos dailės poveikis ir fenomenologinių idėjų sklaida postimpresionizmo estetikoje
Abstract
Straipsnyje svarstomos priežastys, dėl kurių XIX–XX a. sandūroje modernizmo menininkai ėmė kryptingai domėtis Rytų Azijos mąstymo tradicijomis bei estetikos principais, parodoma, kaip tos tradicijos paveikė jų kūrybą. Įvairūs impresionizmo ir postimpresionizmo menininkai domėjosi japonų ukiyo-e estampais, juos kolekcionavo, kopijuodavo bei parafrazuodavo savo kūryboje. Daugiausia dėmesio skiriama Cezanne’o ir van Gogho kūrybai, kurioje greta gana paviršutiniško ir fragmentiško domėjimosi spalvotais japonų estampais įžvelgiamos ne tokios akivaizdžios, tačiau daug gilesnės sąsajos su daoistų mąstymo tradicija bei kinų ir japonų peizažine tušo tapyba – juos sieja artima pasaulėžiūra, ypač pozityviosios tuštumos samprata, tiesioginis, ikirefleksyvus santykis su gamta, gebėjimas prasiskverbti prie pačių daiktų, perteikti nesužmogintą, utilitariniu, praktiniu žvilgsniu neprijaukintą tikrovę. Grindžiama mintis, kad Cezanne’ui ir van Goghui būdingas gebėjimas suskliausti išankstines nuostatas ir prasiskverbti prie „pačių daiktų“ ir lėmė, jog šių dailininkų kūrybiniu palikimu susidomėjo tokie fenomenologinės filosofijos atstovai kaip M. Heideggeris ir M. Merleau-Ponty. The author analyzes specific topic of cross-cultural communication between modernist painters of late XIX-early XX centuries and East Asian aesthetic, unveil Oriental influences in works of chosen European painters. Many Impressionist and Post-Impressionist painters were attracted with Japanese prints, collected them and created various graphic work as well as the oil paintings that in their composition, color, and imagery were directly influenced by Japanese ukiyo-e prints. In this paper the main attention is focused toward the works of Cezanne and van Gogh whose apart quite superficial influence of colorful prints also has something common with much more subtle Chinese and Japanese ink painting and aesthetic of Daoism. The author argues that tradition of Daoism as well as Chinese and Japanese ink landscape painting helps to understand direct, pre-reflective look, perceiving a depth of surrounding world and things as they present themselves that could be seen on the artworks of Cezanne and van Gogh. Typical for those painters overpassing of various preconceptions, suspending of traditional viewpoint and ability to get astonished by simple and rude beauty of nature caused that phenomenological philosophers as Heidegger and Merleau-Ponty get interested and thoroughly analyzed their artworks.

