L. Wittgensteino psichologijos ir religijos filosofija

Abstract

Tai trečiasis ir paskutinis straipsnių ciklo apie Wittgensteino psichologijos filosofiją straipsnis. Čia tęsiamos ankstesniuose straipsniuose aptariamos mokslinės psichologijos kritikos, aspekto pastebėjimo, tiesioginės reikšmės pagavos temos, šįkart kreipiant dėmesį į jų praktinę ar „kultūrinę“ reikšmę. Wittgensteino pastabos apie psichologiją perkeliamos į jo mąstymo apie religingumą ir kultūrą kontekstą. Asmeninio bei kultūrinio „aklumo reikšmei“ kontekste interpretuojami ir pagrindiniai šiuolaikinio filosofinio mąstymo tikslai. Teigiama, jog tiesioginis save rodančios Sprachspiele logikos patyrimas nurodo ir praktinį pokytį tiek bendresniame kultūriniame, tiek siauresniame asmeniniame kontekste.

This is the third and last of a series of articles on Wittgenstein’s philosophy of psychology. It continues the discussion of the previous topics: the critique of scientific psychology; of seeing aspects of experiencing meaning directly. The article does this now with respect to their practical or „cultural“ significance. Wittgenstein’s remarks on psychology are placed in the context of his thought on religiosity and culture. The major ends of current philosophical thought are also interpreted within the context of personal and cultural „meaning-blindness“. The article suggests that a direct experience of the logic of Sprachspiele indicates also a practical change both in the broader cultural context and the narrower personal one.